TRUKMĖ: ~1,5 val
KONTAKTAI: +370 698 40 785, niolepaul@gmail.com
Atvykus į pačią seniausią Jurbarko gatvę – Kauno gatvę (senamiestį), maršrutą siūloma pradėti nuo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios, šalia kurios kabo milžiniškas varpas. 2013 m. birželį jį vietoj karo metu nugriauto varpo prikėlė Jurbarko Rotary klubas, o klebonas mons. Kęstutis Grabauskas pašventino naujam gyvenimui.
Pasukę seniausia gatve pirmiausia sutiksite paslaptingą „Panteros“ skulptūrą (UAB „Akmens uola“). Sakoma, kad Panteroje įsikūnydavo pagonių deivė Medeina, slapta padėdavusi žmonėms – skulptūra primena pagoniškus laikus ir legendas.
Netoliese – fontanas ir skulptūra Knechtas (skulptūrų nr. 1–4 autoriai: Neniškis, Marius Norkus) – laivams pririšti skirtas įrenginys, primenantis Jurbarko ryšį su laivininkyste.
Skulptūra nr. 2 „Jurbarko krašto žiobrinės“ pasakoja apie unikalią šio krašto šventę, kurioje ant karklo vytelių kepami žiobriai. Ne kartą šventėje lankėsi prezidentas Antanas Smetona – jam taip patiko žiobriai, kad kepėją Onutę Mikutaitę kviesdavosi į Prezidentūrą.
Kitoje pusėje – monumentas su nuo Seredžiaus iki Viešvilės miestelių herbais, kviečiantis juos aplankyti.
Stolperšteinai – 11 atminties akmenų šaligatvyje. Su gidu išgirsite, kaip ši atminties iniciatyva paplito visame pasaulyje.
Kauno gatvė buvo pagrindinė miesto verslo arterija: amatininkai, prekybininkai, fabrikėliai. Kauno g. 33 veikė pirmasis bankelis – Jurbarko komercijos savitarpio Kredito draugija (skulptūra nr. 3 primena to meto vaizdą).
Nuo XX a. Jurbarką garsino auksakaliai, turėję „valcų“ įrenginius. Skulptūroje nr. 4 „Valcai“ fotojuostoje iškaltos tarpukariu čia dirbusių verslininkų pavardės; spyna simbolizuoja sovietų nacionalizaciją, nutraukusią juvelyrų veiklą (Pulerovičiai, Abramovičiai, Krelicai ir kiti).
Sinagogų aikštės memorialas stovi buvusių sinagogų vietoje (aut. Dovydas Zundalovičius). Skulptūrinė kompozicija primena senąją medinę Jurbarko sinagogą – bendruomenės širdį, sunaikintą 1941 m., kaip ir visą Jurbarko žydų bendruomenę.
Ant namų Kauno g. 25 ir 64 pritvirtintos juodos marmurinės atminimo lentos primena, kad 1945–1958 m. čia buvo niekinami ir tardomi Lietuvos laisvės gynėjai.
