I MARŠRUTAS (NAUJIENA)

EDUKACIJA „PREKYBA IR LAIVYBA NEMUNE XV-XXI AMŽ. SIELININKYSTĖ-VERSLAS NEMUNO GYVENTOJAMS“

Edukacijos vieta – turistinė stovyklavietė  „Camp Genys“ , įsikūrusi Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime,  Dariaus ir Girėno 138, pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos ant Nemuno upės kranto.

Programą sudaro :

Virtuali ekskursija  apie laivybą ir prekybą Nemune , išvežamas/ įvežamas prekes, LDK valdovų požiūrį į  prekybos reikšmę kraštui, ūkiui, laivybos taisykles, laivų tipus( vytinės, baidokus, garlaivius). Pasak praėjusio šimtmečio istoriko M.Balinskio “Nemunas- Lietuvos žemės šerdis“, Vilniaus krašto poetas Vl.Sirokomlė- šios žemės gyvybės gysla“

Vietinių ir keliavusių žmonių prisiminimai apie  laivybos  vaizdinius Nemune, įspūdžius Jurbarko, Smalininkų muitinėse.

Edukacija “Sielininkystė – verslas Nemuno pakrantės  gyventojams”

Kas, kada, ir kaip šį užsiėmimą pradėjo, vykdė, kokių taisyklių laikėsi sielininkai.  Juk įdomu bus stebėti sieliaus rišimą, pačiam bandyti jį rišti, atlikti kitas kūrybines užduotis.

Edukacija: suaugusių ir vaikų grupėms( 10- 30 žmonių)

Kaina vienam asmeniui  5 Eur

Trukmė 1 val.( pasakojimas, kūrybinė užduotis).

Galima užsisakyti „Sielininko pietūs Kazanės puode“, kaina 4 Eur  asmeniui + nemokamai puodelis kavos/arbatos   ir gražūs vaizdai į Nemuną.

Gidė Birutė Genienė, tel +37065571279

El.p.: birutegen@gmail.com

II MARŠRUTAS 

EDUKACIJA „ISTORIJA PER KOJAS”; POŽEMINĖ LIETUVOS ,,PREZIDENTŪRA“ (ATNAUJINTA)

Žygio dalyviai, vedlio su pasakojimais lydimi, Jurbarko rajone, Šimkaičių miške aplanko buvusius partizanų bunkerius ir žemines. Klausomasi pasakojimo apie legendinę keletą mėnesių trukusią Pietų Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir Aleksandro Grybino-Fausto kelionę į 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo vietą. Žygio dalyviai aplankys ir vietą kur buvo rasti paslėpti autentiški partizanų dokumentai (archyvas). Dalyviai susipažins su atstatytu ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto bunkeriu, paragaus „Partizanų užkandžių“

Skirta: vaikų ir suaugusiųjų grupėms. Vyksta ištisus metus.

Rekomenduojama turėti pakaitininę avalynę ir porą kojinių.

Trukmė: 1,5 – 3 val. Trasa mišku nuo 4 iki 6 kilometrų. (trasos atstumas nuo pasirinktų 6 ar 9 lankomų objektų).

Kaina: 6 €/dalyvis – edukacija. Minimalus dalyvių skaičius: 20 dalyvių.

Kontaktai:  Vytenis +37068528357, info@campgenys.lt

Vidmantas +37065761037

III MARŠRUTAS

KNYGNEŠIŲ NUOTYKIAI PASIENYJE.  SMALININKAI – JURBARKAS – SUDARGAS

Ekskursijos metu apsilankysime trijose vietovėse – Smalininkų miestelyje, Jurbarko mieste ir Sudarge.

Smalininkuose pamatysime vietą, kur daugiau kaip 500 metų ėjo ilgiausia siena Europoje tarp valstybių. Išgirsite apie šios vietovės unikalumą, sužinosite apie pasaulyje negirdėtą kontrabandą knygomis.  Apsilankius miestelyje, pamatysite senojo pašto pastatą, didžiausią uostą, įrengtą 1837 metais Nemune, vandens matavimo stoties įrenginius, veikiančius nuo 1811m. Sužinosite apie  kelius, geležinkelį,  pamatysite autentišką geležinkelio stoties pastatą, stovintį  apie 120 metų. Išgirsite, kas bendro buvo tarp knygnešių ir vaistinių ar geležies parduotuvių.

Jurbarke apsilankysime Švč. Trejybės katalikų bažnyčioje, sužinosite kaip lietuvybės skatinimui nusipelnė šios bažnyčios kunigai. Senamiestyje aplankysime vietas, kuriose veikė senosios spaustuvės, knygynėliai. Prie Nemuno sužinosime, kur veikė uostas, iš kurio laivais buvo gabenamos lietuviškos knygos į kitus Lietuvos miestus. Išgirsite, kaip šiame darbe pasitarnavo įvairių konfesijų gyventojai.

Keliaujame ilgiausiu automobilių tiltu per Nemuną į Sudargą, kur  ne tik apvaikščiosime nuostabaus grožio piliakalnius, ne tik išgirsime apie iš čia kilusius rašytojo DŽ.D. Selindžerio protėvius, bet ir aplankysime kunigo Martyno Sederevičiaus kapą. M.Sederevičius buvo vadinamas knygnešių tėvu. Išgirsite jo gyvenimo istoriją, sužinosite, kaip Sederevičius sugebėjo vežimais vežti draudžiamas lietuviškas knygas ir neįkliūti caro žandarams. Kunigas turėjo miestelyje kelias knygrišyklas, pats rašė knygas, pats jas naktimis išvežiodavo po aplinkinius kaimelius. Miestelyje stovi keli paminklai. Vienas iš jų-  Knygnešiams.

Kelionės metu išgirsite ir apie to krašto kulinarinį paveldą – rūkytus ar sūdytus žiobrius, dūzelius… gal paragausite ir kokios krofkės su kafija.

Ekskursijos metu galima užsisakyti  pietus gamtoje arba kavinėje.

Maršruto ilgis – 36 km., trukmė  5 val. Ekskursijos pradžia galima nuo Smalininkų arba nuo Jurbarko.

Maršrutą paruošė gidė NIJOLĖ PAULIKIENĖ.

Tel. +370 698 40 785

IV MARŠRUTAS (NAUJIENA)

SURASKITE MILŽINŲ PĖDSAKUS JURBARKO KRAŠTE 

Kviečiame ieškoti mitinių milžinų, galingų gamtos jėgų ir realių asmenybių didelių darbų pėdsakų  Jurbarko krašte.  Programą sudaro dvi dalys – ekskursija ir edukacijos.

Jurbarko miestas,  dvaro parkas ir V. Grybo muziejus, Nemuno pakrantės šiapus ir anapus Šimtmečio tilto, net iki pat Sudargo piliakalnių, žmonės dirbę ir kūrę Nemuno apylinkėse – tai vis neatrasti ar nepažinti milžinų palikti ženklai šiame nuostabiame krašte. Jiems surasti, pamatyti ir atpažinti yra skirta ekskursija, kuri gali būti organizuojama aplankant šias vietas gyvai arba virtualiai kūrybinėje erdvėje Jurbarke.

Antroji programos dalis – edukacinės veiklos kūrybinėje erdvėje.  Siūlome dvi veiklas. Naudodami emalio keramikos techniką pasigaminsite suvenyrą – raktų pakabuką bei išsikepsite ypatingą skanumyną – milžinų žagarėlius.

Programa skirta darbo kolektyvams, moksleivių klasėms, šeimoms, draugų kompanijoms…

Grupės nuo 10 iki 50 žmonių.

P.S. galimas įvairus programos koregavimas ir pritaikymas pagal laiko, transporto ar kitus poreikius.

Kaina nuo 15 eurų/žm.

Trukmė nuo 1 iki 3 val, priklausomai nuo pasirinktų veiklų

Gidė Birutė Pauliukienė

Tel. +370 618 72 356

Kūrybinė erdvė:  Sandros meno namai

www.sandrosmenonamai.lt

Jurbarkas, Žemaitės g. 14-1A

Tel. +370 615 95 885

V MARŠRUTAS

GYSTAUS UPĖS SLĖNIO PĖSČIŲJŲ TAKAS 

Pėsčiųjų trasa, 6 km ilgio, prasideda nuo kapinių greta Bendruomenių ąžuolų giraitės ir vingiuoja palei Gystaus upelį iki Gystėnų (Milžinkapio) piliakalnio.

Pirmiausiai kirtę Veršupio upelį, toliau eisite vaizdingomis šio upelio pakrantėmis. Į kalno šlaitą kopsite senuoju Gystėnų keliu.  Vėliau kelionę tęsite Gystaus upės slėniu, kuriame aptikti 6 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai: stepinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, vakarų taiga, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, aliuviniai miškai. Šioje teritorijose rastos 4 augalų rūšys ir 2 augalų bendrijos, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: boloninis katilėlis, melsvasis gencijonas, dygioji slyva, stačioji notra, katilėlinis vikynas bei liepinis skroblynas. Apžiūrėsite savivaldybės saugomus gamtos paveldo objektus – Antkalnės ąžuolą ir Antkalnės liepą.

Kelionės pabaigoje prieisite Gystėnų piliakalnį, dunksantį Gystėnų, Antkalnės ir Naujokų kaimų sandūroje. Pačiame piliakalnyje kūpso kalva, vadinama „Milžino kapu“. Veliuonietis kraštotyrininkas Stasys Liutvinavičius pasakojo, kad yra girdėjęs legendą, jog čia palaidotas narsus senų laikų kunigaikštis Narimantas.

Telefonas:  +370 679 21 462, +370 447 42 623

El. paštas: veliuona@jurbarkas.lt

VI MARŠRUTAS

DVIRAČIŲ TRASA VELIUONOS MIESTELYJE 

3 kilometrų ilgio,  prasideda automobilių stovėjimo aikštelėje Draugystės g. 3A, pro bažnyčią, Vytauto Didžiojo paminklą ir tęsiasi Vytauto gatve iki kapinių.

Vytauto gatvėje pastatyti koplytstulpiai su šventųjų evangelistų skulptūrėlėmis. 1932 m. per Devintines kunigas Vladislovas Polanskis Vytauto gatvėje pastatė altorėlius ir vedė iki kapinių procesiją. Prie kiekvieno altorėlio sustodavo paskaityti iš evangelijos, žmonės pagiedodavo. Taip nuėję iki kapinių koplyčios, visi meldėsi už mirusiuosius. 2021 m. Devintinių procesija į kapines vėl buvo atnaujinta. Skulptūrėlių kopijos padarytos pagal architekto Cezario Anikinio mokinio, XIX a. meistro, drožėjo–auksuotojo, Juozapo Obelevičiaus medines evangelistų Šv. Jono, Šv. Mato, Šv. Luko ir Šv. Morkaus skulptūras, esančias bažnyčioje.

Nuo kapinių grįžtama atgal Dariaus ir Girėno gatve, ties gimnazija pasukant į Žemdirbių gatvę K. Veverskio paminklo link. Nuo šio paminklo važiuojama  K. Veverskio gatve  pro Rašytojų giraitę į Junigedos aikštę. Maršrutas baigiamas A. Juškos gatve pro Vytauto paminklą vėl grįžtant į automobilių stovėjimo aikštelę.

Dviračių nuoma: 2 val. 3 Eur

Telefonas:  +370 679 21 462, +370 447 42 623

El. paštas: veliuona@jurbarkas.lt

VII MARŠRUTAS

DAINININKO ANTANO ŠABANIAUSKO TAKAIS JURBARKE 

Paminklas Antanui Šabaniauskui  buvusios sodybos vietoje. Namo Raseinių gatvėje, kuriame  1903 m. gimė būsimas dainininkas nėra, liko tik nuotraukos. Liko ir gražios istorijos apie Antanuko vaikystę, jaunystę.

Sustojimas prie Nemuno. Vasaros dienomis visi Jurbarko vaikai pliuškendavosi, žvejodavo Nemune. Pasitikdavo ir palydėdavo praplaukiančius garlaivius. O daina,, Tykiai tykiai Nemunėlis teka‘‘ ,  sudainuota garlaivyje plaukiant į Kauną, nuvedė A. Šabaniauską  į didesnes scenas.

Kauno gatvė. Šia gatve, kurioje prieš šimtą metų šurmuliavo įvairiakalbiai pirkliai, einame link 1907 m. statytos neogotikinės raudonų plytų Švč. Trejybės bažnyčios. Čia vargonininkas Jonas Pocius mokė A. Šabaniauską dainuoti.  Antanas dainavo ir bažnyčios chore.  Apžiūrime bažnyčią, senuosius mūrinius  vartus, Pranciškaus Mikutaičio drožinius, 17 amžiuje nulietą  varpą. Išgirstame,  kokią patirtį įgijo šioje gatvėje būsimasis sopranas. Išgirstame  ir apie tai, ką Veronoje veikė A. Šabaniauskas.

Dvaro parkas. Buvusiame Vasilčikovų dvare vyko pirmieji spektakliai lietuvių kalba, chorų šventės, repetavo Konstantino Glinskio teatro aktoriai. Legendos sklinda, kad  mažasis Antanukas ne tik drąsiai įėjo be bilieto į pirmąjį spektaklį, bet ir sėdėjo šalia grafo.  Dvaro pastatuose buvo  įkurta pradinė mokykla, progimnazija, kuriose Šabaniauskas mokėsi.  Apžiūrime pastatą, kuriame veikė progimnazija.

Ekskursija pėsčiomis (3 km) arba savo transportu. Trukmė 2 val.

Maršrutą paruošė gidė Nijolė Paulikienė.

Užsisakyti ekskursiją galima tel. +370 698 40 785, el. p.  niolepaul@gmail.com

VIII MARŠRUTAS

IŠ KUR KILO LAKŪNAS ROMUALDAS MARCINKUS

Ekskursija Jurbarke apie lakūną, parašiutininką, futbolistą R. Marcinkų

Buvusi Vokiečių gatvė. Kroazių, Gefnerių giminės veikla Jurbarke. Eidami apžiūrime buvusio miesto burmistro Jurgio Gefnerio namus, buvusius gimdymo namus, į kuriuos Marcinkaus teta Juzefa Gefnerienė eidavo arba su balta, arba su juoda,, kasinka“. Lankomės Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Esant galimybei, klausome vargonų koncerto.

Kalninės gatvė.  Stabtelime prie namo, kuriame gimė Romualdas Marcinkus. ,,Lakiotojas hamake sode supdavosi‘‘ ir kiti jaunystės nuklydimai. Pasakojimas apie tai, kaip žvalgas, parašiutininkas, karo lakūnas tapo vienu iš lyderių organizuojant pabėgimą iš lagerio.

Stadionas. Pro Vytauto Didžiojo paminklą kylame link R. Marcinkaus vardo stadiono, kur vaikystėje Romualdas žaisdavo futbolą. Išgirstame apie Romualdo Marcinkaus – geriausio prieškario futbolininko Lietuvoje  sportinius pasiekimus.

Senosios kapinės. Pro buvusį Tel Avivo sodą važiuojame arba einame link senųjų miesto kapinių. Lankome šeimos kapavietę su dailininko Pranciškaus Mikutaičio sukurta skulptūra, Kroazių šeimos mauzoliejumi.

Ekskursijos trukmė apie 2 val.

Maršruto ilgis 2 km/4 km lankant kapines.

Ekskursiją užsisakyti galima tel. +370 698 40 785, el. p. niolepaul@gmail.com

Maršrutą paruošė gidė Nijolė Paulikienė.

IX MARŠRUTAS

KAUNO GATVĖ PASAKOJA

Atvykus į pačią seniausią Jurbarko gatvę – Kauno gatvę arba dar kitaip vadinamą Jurbarko senamiestį maršrutą siūlome pradėti nuo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios, šalia kurios kabo milžiniškas varpas. Jį 2013 metų birželio mėnesį vietoj senojo varpo, kuris buvo nugriautas karo metu,  prikėlė Jurbarko Rotary klubas, o Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Grabauskas pašventino naujam gyvenimui.

Pasukę seniausia gatve pirmiausia sutiksite paslaptingą „Panteros“ skulptūrą, kurios autoriai UAB “Akmens uola”. Sakoma, kad  Panteroje įsikūnydavo pagonių vyriausia deivė Medeina, nenorėdama parodyti savo tikrojo veido. Pasivertus Pantera ši deivė slapta padėdavo moterims auginti vaikus, vyrams medžioti. Po dienos darbų Pantera grįždavo pas savo drauges deives. Patikusi žmonėms Pantera. Statė jai stabus ir dovanojo dovanas. Šiandien skulptūra monumentaliai sutingus Kauno gatvėje primena pagoniškus laikus ir to meto legendas.

Paėjėjus toliau, atgaivai pakvies fontanas. Jis tarsi byloja, kad Jurbarkas visuomet buvo siejamas su vandeniu, mat yra įsikūręs trijų upių santakoje. Čia ir neatsiejamas laivininkystės atributas-skulptūra Knechtas (skulptūrų nr. 1,2,3,4 autoriai  Neniškis, Marius Norkus) . Tai laivams pririšti skirtas įrenginys primenantis, kad  Jurbarkas nuo neatmenamų laikų buvo laivininkystės kraštas.

Netoliese skulptūra nr. 2 „Jurbarko krašto žiobrinės. Žiobrinės tik šiam kraštui būdinga šventė, kurioje  laužo kaitroje buvo kepami ant karklo vytelių suverti žiobriai. Tai jau kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija. Ne kartą žiobrinėse lankėsi net pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko ant žarijų kepti žiobriai, kad jų kepėją Onutę Mikutaitę kviesdavosi į prezidentūrą paruošti žiobrius Prezidento svečiams.

O štai kitoje kelio pusėje monumentali skulptūra  pasakojanti apie miestelius įsikūrusius prie Nemuno, nuo Seredžiaus iki Viešvilės.  Skulptūroje pavaizduoti šių miestelių herbai. Ji tarsi kviečia aplankyti, pažinti ir atrasti jų grožį.

Stolperšteinai – 11 atminties akmenų. Juos pastebėti galite jei atidžiai žiūrėsite į šaligatvį, o einant kartu su gidu išgirsite istoriją apie tai kaip Stolperšteinai paplito visame pasaulyje.

Jurbarko Kauno gatvė buvo pagrindinė miesto verslo arterija. Čia veikė daugybė amatininkų, prekybininkų, fabrikėlių ir kitokių verslų. Kauno gatvė Nr. 33 paženklintame name tarpukariu veikė pirmasis bankelis – Jurbarko komercijos savitarpio Kredito draugija. Štai ši skulptūra nr. 3 primena kaip tuo metu atrodė ši vieta.

Nuo XX amžiaus Jurbarką garsino auksakaliai. Meistrai turėjo valcų įrenginius aukso sidabro papuošalams gaminti.

Skulptūroje nr. 4 “Valcai” pavaizduotoje foto juostelėje iškaltos tarpukariu šioje gatvėje veikusių verslininkų pavardės. Skulptūroje spynos simbolis vaizduoja prasidėjusią sovietų nacionalizaciją, kai juvelyrų veikla buvo nutraukta. Jurbarke dirbo garsios juvelyrų šeimos: Pulerovičiai, Abramovičiai, Krelicai ir kiti.

Sinagogų aikštės Memorialas stovi buvusių Sinagogų vietoje. Memorialo autorius Dovydas Zundalovičius. Skulptūrinė kompozicija, primena senąją medinę Jurbarko sinagogą.​ Ši sinagoga buvo pagrindinė Jurbarko žydų bendruomenės maldos vieta ir jos širdis. Neišpasakyto grožio sinagoga buvo visos bendruomenės pasididžiavimas. Žmonės iš tolimų kraštų keliaudavo jos pamatyti. 1941 metų vasarą naciai sunaikino sinagogą, o vėliau ir visą Jurbarko žydų bendruomenę.

Kauno gatvėje ant namų Nr. 25 ir 64 sienų pritvirtintos juodos marmurinės atminimo lentos primena, kad šioje vietoje 1945 – 1958 m. buvo niekinami ir tardomi Lietuvos laisvės gynėjai.

Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu: turizmas@jurbarkas.lt arba
tel.+370 447 51 485

X MARŠRUTAS

NEMUNAS – LIETUVOS GYNYBINĖ LINIJA

Tarp Kauno ir Jurbarko palei Nemuno upę vingiuoja „Rojaus kelias“. Juo keliaudami aplankysime daug įdomių vietų, menančių lietuvių kovas su kryžiuočiais. Nemunas visad buvo svarbus – juo keliavo kryžiuočiai, norėdami užimti šalį. Todėl lietuviai stačiuose Nemuno šlaituose statė gynybines pilis. Statė čia pilis ir kryžiuočiai, bet arčiau upės.

Iki šių dienų ryškiai išlikę karų su kryžiuočiais XIII – XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Įspūdingiausi iš jų Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų piliakalnis. Ant visų jų stovėjo stiprios lietuvių pilys, aprašytos vokiečių metraščiuose. Įdomios išlikusios Seredžiaus ir Veliuonos kryžiuočių piliavietės ir jų istorijos.

Aplankysime šias piliavietes ir pamatysime, kuo jos skiriasi nuo lietuvių. Aplankysime Veliuonos miestelį, kur aršias kovas su kryžiuočiais primena piliakalniai “Gedimino kapas“,   „Ramybės kalnas“,

LDK Kunigaikščio Vytauto paminklas, Veliuonos herbas ir  daug kitų ženklų. Įkopsime į piliakalnį ant, kurio stovėjo Bisenės pilis – pirmoji pilis Lietuvoje užpulta kryžiuočių.

Karas vyko ne tik sausumoje. Mūšiai vyko ir Nemune. Yra žinomas laivų mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių. Kur įvyko šis mūšis sužinosite pakeliavę Nemuno gynybine linija.  Kelionės metu sutiksite viduramžių karį, išbandysite rankos taiklumą šaunant iš lanko, pajusite, kiek sveria kalavijas, galbūt net pajodinėsite žirgu!

Lankomi objektai: Seredžiaus miestelis su piliakalniu vad. „Palemono kalnu“, Seredžiaus piliavietė „Palocėliai“, ant kurios stovėjo kryžiuočių pilis, Veliuonos piliakalnis „Gedimino kapas“ ir paminklas LDK Kunigaikščiui Gediminui, piliakalnis  „Ramybės kalnas“, Veliuonos dvaro fragmentai ir parkas, kuriame auga gelsvažiedžiai  tulpmedžiai, LDK Kunigaikščio Vytauto funduota Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (yra galimybė užlipti į bažnyčios bokštą), Veliuonos miestelio centras ir LDK Kunigaikščio Vytauto didžiojo paminklas, saulės laikrodis, Veliuonos herbas, Veliuonos piliavietė „Pilaitės“ , kur stovėjo kryžiuočių moto tipo pilis bei Kartupėnų piliakalnis.

Ekskursijos trukmė 4 valandos. Kaina:

10-19 asmenų grupei kaina 6 Eur. vienam asmeniui.

20-50 asmenų grupei kaina 4 Eur. vienam asmeniui.

Dėl ekskursijos kreiptis:

Panemunių regioninio parko direkcija

Tel. +370 649 84 006, El. p. juste.tamkeviciene@saugoma.lt

XI MARŠRUTAS

SMALININKAI – AMŽINASIS PASIENIS

(Kultūrinė, edukacinė, turistinė programa Smalininkuose)

„Smalininkai – amžinasis  pasienis” –  tai  pilna rimtų ir linksmų netikėtumų  2 val. kelionė laiko mašina į praeitį. Jūsų laukia pažintis su Mažosios Lietuvos arba Rytų Prūsijos  pasienio miestelio gyvenimu ir istorija. Atvykęs čia nežinai ką sutiksi, ką pamatysi, kas sustabdys ir gal net į daboklę uždarys….

Norintiems patekti į Mažąją Lietuvą

informacija  telefonu

/vizos, leidimai ir kiti geri dalykai/

+370 607 95 971

XII MARŠRUTAS

KELIAUK VALDOVŲ KELIU

(kultūrinis – turistinis maršrutas)

Norite sužinoti, kodėl Jurbarkas yra karališkasis miestas? O galbūt pamatyti kokios nuostabios pilys ir dvarai driekiasi dešiniajame Nemuno krante?

Keliaukite valdovų keliu, pasijuskite tikrais kunigaikščiais ir užkariaukite pilis bei dvarus.

Beje, dar niekam to padaryti nepavyko, bet galbūt Jums nusišypsos sėkmė…

Susipažinsite su įdomia miestelių istorija, kopsite į piliakalnius. Veliuonos dvaro parke ieškosite žydinčių tulpmedžių. Raudonės pilies parke atsivers nuostabus kraštovaizdis, kurį galima pamatyti ir užlipus į bokštą. Panemunės pilyje gėrėsitės ne tik restauruotomis 200 m. senumo freskomis, bet rasite ir senąją virtuvę, vaistinėlę, karcerį. Jurbarke – išgirsite apie čia gyvenusį kunigaikštį Vytautą Didįjį. Pamatysite beveik 100 metų jo stovėjusią skulptūrą. O V. Grybo muziejuje galima bus išvysti darbų maketus ir kitiems LDK kunigaikščių garbei.

PROGRAMA

  1. Palemono kalnas (Seredžius).
  2. Veliuona.
  3. Raudonės pilis.
  4. Panemunės pilis.
  5. Jurbarkas

Bendras maršruto ilgis – 45 km.

Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu turizmas@jurbarkas.lt

XIII MARŠRUTAS

KUO SIEJASI NEMUNAS IR MEDUS?

(kultūrinė, edukacinė programa “Medaus slėnis”)

Siūlome patirti ir pamatyti gyvenimą prie Nemuno. Panemunių regioninio parko lankytojų centre susipažinti su senąja žvejyba, pajusti kelionę Nemunu.

O po darbų norisi ir pasmaližiauti, tad keliaukite į “Medaus slėnį”, kur paragausite įvairių rūšių medaus, išmoksite pajusti kvapą, atskirti medaus rūšis pagal spalvą ir skonį.

Ir vis dėlto, tai kuo siejasi Nemunas ir medus?

PROGRAMA

  1. Šilinėje, Panemunės regioninio parko ekspozicija “Nemunas – gyvenimas prie Jo”.
  2. Medaus degustacija “Medaus slėnyje”.
  3. Galimas apgyvendinimas “Medaus slėnio” stovyklavietėje (Šilinės km.).

Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu turizmas@jurbarkas.lt

XIV MARŠRUTAS

KRAŠTO PAVELDO SAUGOTOJAI – JURBARKO RAJONO MUZIEJAI

(Kultūrinis – turistinis maršrutas)

Jurbarko krašto turtai – istorinė praeitis, kultūrinis paveldas, žmonių kūrybinis palikimas – saugoma mūsų krašto muziejuose. Skirtingos muziejaus ekspozicijos atskleidžia Jurbarko krašto unikalumą. Išskirtinis muziejų bruožas – visi jie įsikūrę architektūrinio – istorinio paveldo objektuose – XIX a. dvarų pastatuose, sodybose. Unikali aplinka praplečia ribas ir tarsi sukuria dar vieną originalią, po atviru dangumi esančią ekspoziciją.

PROGRAMA

  1. Senovinės technikos muziejus Smalininkuose.
  2. Jurbarko krašto muziejus.
  3. Skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus
  4. Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija “Nemunas – gyvenimas prie Jo”.
  5. Veliuonos krašto muziejus.
  6. Etnografinė sodyba Klangiuose.

 Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu turizmas@jurbarkas.lt

XV MARŠRUTAS

JURBARKO KRAŠTO GAMTINIAI MARŠRUTAI

(Gamtinis maršrutas)

Nemuno kelias turtingas pačios gamtos tobulai sukurtu gamtovaizdžiu. Kraštovaizdį puošia kalvoti upių vingiai, net trečdalį rajono teritorijos užimantys žali miškų masyvai ir girios, senovės Lietuvoje puoselėtos ir garbintos ąžuolų giraitės, didingos renesansinės pilys ir dvarų rūmus supantys dekoratyviniai parkai.

  1. Žuvitakis Viešvilėje.
  2. Ąžuolų alėja Smalininkuose.
  3. Dvaro parkas Jurbarke.
  4. Vytauto Didžiojo parkas Jurbarke.
  5. Panemunės pilies parkas su kaskadiniais tvekiniais.
  6. Raudonės pilies parko apžvalgos aikštelė.
  7. Veliuonos dvaro parkas ir miestelio centras.

Bendras maršruto ilgis apie 60 km

Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu turizmas@jurbarkas.lt

XVI MARŠRUTAS

LIETUVOS ŽYDŲ KULTŪRINIS, EKONOMINIS, KULINARINIS PAVELDAS JURBARKO RAJONO MIESTELIUOSE

Maršrutas eina per buvusius štetlus – miestelius, kuriuose gyveno žydų bendruomenės. Ieškosime buvusių sinagogų, kitų pastatų, liudijančių apie čia šimtmečiais  gyvenusius žmones. Išgirsite apie verslus, kurie buvo būdingi tik panemunių miesteliuose. Sužinosite, kaip bendravo įvairių konfesijų kaimynai. Išgirsite ir apie Klaipėdos krašto žydų likimą. Bus galimybė degustuoti litvakiškus šio krašto patiekalus.

Ekskursiją galima pradėti nuo Seredžiaus, Jurbarko arba Smalininkų. Tarp miestelių yra apie 10 km atstumas. Privažiavę  mietelius stosime ir ekskursija vyks pėsčiomis.

SEREDŽIUS – Šeredniki  buvo garsus ne tik trečiadienio turgumi, ne tik Palemono piliakalniu,  ne tik raudomis, bet ir žymiais žmonėmis.  Vienas iš jų Alas Jolsonas labai gerai žinomas Amerikoje kaip aktorius, džiazo daininkas, šokėjas, komikas…Niujorke turėjo savo teatrą. Holivude „Šlovės alėjoje“ jam yra net trys  žvaigždės. Pavaikščiosime senosiomis miestelio gatvėmis, galima bus įkopti į piliakalnį.

VELIUONA- Velon  turėjo savo Sinajaus kalną, žydų rašytoją, kuris jau prieš šimtą metų išleido romaną apie šio mažo miestelio gražų žmonių bendravimą, apie pagalbą vieni kitiems po gaisro.  Miestelio centre stovi  pastatas, kuriame veikė sinagoga. Galima bus kopti į piliakalnius, apsilankyti dvaro parke, apžiūrėti vieną iš seniausių Žemaitijos bažnyčių, pasigėrėti Nemuno panorama.

PANEMUNĖS PILIS IR SALEZIEČIŲ VIENUOLYNAS.  1610 metais pastatytoje pilyje galima bus pamatyti atkurtas freskas, virtuvę, vaistinėlę, karcerį. Sužinosime, kodėl per pokylius, kurie trukdavo apie savaitę, penktadienais svečių nevežiodavo karietos. Išgirsite, iš kur 1831 metais sukilėliai gaudavo paraką, patrankas… Pavaikščiosime po parką ir buvusią oranžeriją.

Saleziečių vienuolynas slepia savo paslaptis – karo metu čia buvo slepiami žydų vaikai.

JURBARKAS – YURBURG.  Aplankysime buvusios medinės sinagogos vietoje stovintį  memorialą, kuriame surašytos ne tik Jurbarke gyvenusių žydų šeimų pavardės, bet įamžinti  ir jų gelbėtojai. Praeisime senamiesčio gatvele klausydami istorijų apie verslius, energingus, dainingus buvusio štetlo gyventojus. Pravažiuosime pro senąją vaistinę, pamatysime žydų gimnaziją, Tel Avivo sodą. Vaikščiodami dvaro parke, sužinosime, ką veikė štetlo gyventojai cerkvėje.

SMALININKAI. Už buvusios ilgiausios ir seniausios tarpvalstybinės sienos Europoje, įsukame į Smalininkų miestelį. Į Mažosios Lietuvos Klaipėdos kraštą.  Smalininkai buvo trečia pagal dydį žydų bendruomenė Klaipėdos krašte. Stovėjo sinagoga, veikė kapinės. Čia keletą šimtmečių buvo Prūsija, Vokietija, bet centrinėje miestelio dalyje matome daug pastatų, kurie priklausė žydams.  Uoste stovėjo jų laivai, buvo įsteigta daug stiprių, tarptautinių įmonių, viešbučių, restoranų… Apžiūrėsime išlikusį geležinkelio stoties pastatą, prie uosto – vandens matavimo stoties įrenginius. Sužinosime apie įdomų gyvenimą ant vandens.

Ekskursijos metu galima užsisakyti edukaciją Jurbarke,, Košerinio maisto paslaptys” arba ML krašto patiekalų.

Maršruto ilgis – 60 km, ekskursijos trukmė – 6-8 val.

Maršrutą sukūrė gidė Nijolė Paulikienė, tel. +370 698 40 785

XVII MARŠRUTAS

KO TYLI SINAGOGŲ AIKŠTĖ?

(Maršrutas po Jurbarko miestą)

Ekskursijos metu vaikščiosime po Jurbarko senamiestį, apžiūrėsime gatves, namus, kur šimtmečiais gyveno žydai. Esant galimybei nusileisime į rūsius, kuriuose buvo laikomos prekės, atgabentos laivais iš įvairiausių šalių.

Kauno gatvėje išgirsite apie amatininkus, pramonininkus, kino teatrų, bankų, vaistinių, viešbučių savininkus. Pamatysite Sinagogų aikštę, kurioje yra memorialas  Jurbarko štetle gyvenusioms šeimoms ir jų gelbėtojams atminti. Ieškosime buvusių sinagogų.

Atėję prie Nemuno matysite ne tik ilgiausią automobilių tiltą per Nemuną Lietuvoje, bet ir vietą, kur  nuo XIV a. veikė uostas. Ieškosime Ožkų salos. Sužinosime, kam  Lietuvoje priklausė didžioji dalis laivų, kokia buvo jų paskirtis.

Buvusioje Vokiečių gatvėje apžiūrėsime senosios vaistinės pastatą, toliau keliausime į parką, kurį prieškariu vadino Tel Avivo sodu. Ten dar stovi išlikęs žydų gimnazijos pastatas.

Dvaro parke matysime išlikusius pastatus, sužinosime, ką Jurbarko žydai veikė dvare ir cerkvėje.

Ekskursijos trukmė 2- 3 val.

Maršrutą sudarė gidė Nijolė Paulikienė.

Užsisakyti tel . +370 698 40 785

XVIII MARŠRUTAS

KĄ VEIKĖ PANEMUNIŲ MIESTELIUOSE  VOKIEČIAI, VENGRAI, ITALAI, RUSAI, ŽYDAI, LENKAI

Lankantis Jurbarko rajono miesteliuose prie Nemuno ne tik išgirsite, bet ir pamatysite, kuo skiriasi gyvenamųjų  namų, kulto pastatų architektūra. Sužinosite, kodėl keitėsi vietos gyventojų papročiai, elgsena, kalba, apranga, namų interjeras. Kiek įtakos tam turėjo Nemunas. Pamatysite pilis, dvarų parkus, tvenkinius. Kelionė vyks vaizdingomis Nemuno pakrantėmis.

Ekskursiją galima pradėti nuo Seredžiaus  arba nuo Smalininkų.

SEREDŽIUS. Napoleono kepurė į kurią galima įlipti. Du skirtingo likimo  garsūs vyrai – Stasys Šimkus ir Alas Jolsonas, gimę Seredžiuje, nukeliavę į Ameriką. Jų dainos skamba iki šiol.

BELVEDERIO RŪMAI. Ką čia veikė italų architektai ir dailininkas M.E. Andriolis?  O kas parke pasodino juodąsias pušis?

VELIUONA. Dvaras švedų, žydintys tulpmedžiai iš Kanados. O iš kur dailininkai  A.Zaleckis  ir M.E. Andriolis?

Bažnyčia žemaitiška, varpas Saksonijos meistrų, dailininkai lietuviai ir italai, o veliuoniečių dainos išleistos Kazanėje, padedant prancūzui.

Miestelio centre ne tik graži apžvalgos aikštelė, bet ir sinagogos pastatas.

RAUDONĖ. Rūmai –  pirklio iš Karaliaučiaus.  Jaunikis iš Portugalijos.  Sodininkas šveicaras.  O ar lankėsi nors kartą savo dvare Platonas Zubovas?  Ir kaip keliavo vienas žydiškas patiekalas iš dvaro į kaimo pirkias.

PANEMUNĖS PILIS. Ieškome rūsiuose vengriško vyno, o virtuvėje guliašo. Moterys laukia laivų su užjūrio audiniais.  Per  sukilimą žvalgosi į lenkų ulonus. Ir niekam vėliau  nerūpi observatorijos įranga iš Čikagos.

O vienuolynas įkurtas saleziečių iš Italijos. Ir dar stovi pastatai.

JURBARKAS. Vaikštome po Tel Avivo sodą, senamiestyje ieškome sinagogų. Prie Nemuno  klausome ar dar skamba įvairiausios kalbos ir dainos.  Prie dvaro cerkvės ieškome kontrabandos.

Bet ką A.Šabaniauskas veikė Veronoje?

SMALININKAI. Pasienis. Laukdavo rusų žandarai  ir vokiečiai. O knygos lietuviškomis raidėm keliaudavo ir paštu, ir mišku. Miestelyje ryški vokiška architektūra, nors beveik visi namai priklausė žydams. Bet statė ir prancūzai.

Kokiomis  kalbomis  kalbėjo upeivių vaikai?

Maršruto ilgis – 60 km. Ekskursijos trukmė 7- 8 val.

Maršrutą paruošė gidė Nijolė Paulikienė.

Ekskursiją užsisakyti galima tel. +370 698 40 785

XIX MARŠRUTAS

KOŠERINIO MAISTO PASLAPTYS

Renginio metu paragausite Jurbarko krašto žydiškos virtuvės patiekalų. Sužinosite karštų kreplachų naudą, šviežios chalos skonį, triaukšite imberlachus ir dar kai ką.

Girdėsite gyvai atliekamas melodijas jidiš, hebrajų kalba.

,,Keliausite į turgų“ pirkti tinkamų produktų. Išgirsite, kas tai yra ,,košerinis“ maisto paruošimas. Sužinosite, kokie indai yra tinkami ant stalo.

Edukacija vyksta 15- 45 žmonių grupėms.

Užsisakyti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

Tel.  +370 698 40 785, arba  el.p.  – niolepaul@gmail.com