ADRESAS: Gedimino g., Veliuona, Jurbarko r., 55.077604, 23.279906
Veliuonos piliakalnių kompleksą sudaro du piliakalniai – Gedimino kapo kalnas bei Ramybės kalnas.
Pirmasis piliakalnis vadinamas Gedimino kapu. Datuojamas 13–15 amžiumi. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1992). Piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 × 54 m dydžio, ją iš šiaurės juosia 10 m skermens, 2 m gylio griovys (duobė). Vakariniame krašte supiltas 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už jo – 30 m pločio, 17 m gylio griovys. Ant piliakalnio stovėjusi Junigėdos pilis (po 1319 Veliuonos pilis), pastatyta 1291, kelis kartus atstatyta po kryžiuočiams ją sudeginus, trečią kartą, spėjama, 1411 atstatyta ant Ramybės kalno. Pasak legendų, čia žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, 1925 jam pastatytas paminklas. 1912 L. Krzywickio vadovaujama ekspedicija apie 1000 m2 aikštelės plote rado sudegusių pastatų dalių, grindinių, žmonių palaikų, ginklų (arbaleto antgalių), darbo įrankių, buities daiktų. Piliakalnio pietinėje ir vakarinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė (tyrinėta 1992, 1995, 2003).
Į vakarus nuo piliakalnio yra antras piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1997). Datuojamas 13–15 amžiumi. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, šiaurinis šlaitas nuslinkęs. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 150 m × 40 m dydžio. Jos rytinėje dalyje Lietuvai pagražinti draugijos pastatytas granito paminklas aukuras, aikštelės vidutyje – granito ir akmenų mūro paminklas (pastatytas 1934). Ramybės kalną nuo Gedimino kapo piliakalnio skiria griovys (30 m pločio, 17 m gylio), jo dugnu eina kelias į miestelį.
