Raudonės pilyje verslai mokėsi kurti gerą turinį su dirbtiniu intelektu.
Rugsėjo 29 d. Raudonės pilyje vyko mokymai „Gero turinio formulė: kaip efektyviai išnaudoti dirbtinį intelektą“. Juos surengė VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Jurbarko krašto verslininkų sąjunga. Mokymai buvo skirti vietos verslams ir turinio kūrėjams, kurie nori socialiniuose tinkluose kalbėti aiškiau ir patraukliau, o turinį kurti greičiau.
Mokymus vedė Domantas Širvinskas – internetinės rinkodaros specialistas, šioje srityje dirbantis jau 17 metų. Per tą laiką jis sukaupė daugiau nei 2 000 valandų dėstymo patirties. Domantas taip pat yra mokymų platformos „EduMint“ įkūrėjas.
Pirmojoje dalyje kalbėta apie gero turinio formulę, kurią sudaro trys elementai. Kabliukas – pirmasis sakinys ar vaizdas, kuris sustabdo naršantį žmogų. Vertė – tai, ką skaitytojas gauna: naudingą patarimą, įdomią informaciją ar emociją. Skatinimas veikti – aiškus kvietimas, ką daryti toliau: užsukti, užsisakyti, pasidalyti ar parašyti.
Tad kai visi trys elementai veikia kartu, įrašas ne tik pastebimas, bet ir paskatina žmogų imtis veiksmų. Būtent to siekia kiekvienas verslas, kuris pasakoja apie save internete.
Po pietų dėmesys skirtas karuselėms – įrašams iš kelių paveikslėlių, kuriuos žiūrovas sklaido vieną po kito. Antrosios dalies tema – „Karuselių kūrimas su ChatGPT: gražiai, kūrybingai ir operatyviai“. Dirbtinis intelektas padeda greičiau sugalvoti idėją, sudėlioti tekstą skaidrėms ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti pačiam verslui.
Tokios žinios vietos verslui šiandien ypač pravarčios. Socialiniai tinklai tapo vieta, kur žmonės ieško rekomendacijų ir renkasi, kur pavalgyti, ką aplankyti ar iš ko pirkti. Pagal „DataReportal“ ataskaitą „Digital 2026: Lithuania“, 2025 m. spalį Lietuvoje buvo apie 2,06 mln. aktyvių socialinių tinklų naudotojų paskyrų – tai atitinka 73 proc. šalies gyventojų skaičiaus. Facebook reklamos auditorija siekė apie 1,7 mln., o Instagram – apie 1 mln. naudotojų.
Mažam regiono verslui tai ypač svarbi galimybė. Nuoseklus buvimas socialiniuose tinkluose leidžia:
- būti pastebėtam be didelio biudžeto – geras įrašas gali pasiekti žmones toli už rajono ribų;
- kurti pasitikėjimą – nuotraukos, kasdienybės akimirkos ir klientų atsiliepimai parodo, kad už verslo stovi tikri žmonės;
- bendrauti tiesiogiai – klientas gali užduoti klausimą, užsisakyti ar pasidalyti įspūdžiais čia pat;
- pasiekti keliautojus dar planavimo metu – žmonės pamato verslą tada, kai dar tik renkasi, kur važiuoti, pavalgyti ar apsistoti.
Nebūtina būti visur. Geriau pasirinkti kelis kanalus, kuriuose lankosi verslo klientai, ir juos prižiūrėti nuosekliai.
- Facebook – universaliausias kanalas: naujienos, renginiai, nuotraukų albumai, bendravimas žinutėmis.
- Instagram – vizualus kanalas. Jis tinka maitinimo įstaigoms, apgyvendinimo verslams, amatininkams ir visiems, kurie turi ką parodyti.
- „Google“ verslo profilis – dažnai pirmas dalykas, kurį žmogus pamato ieškodamas verslo žemėlapyje. Svarbu, kad darbo laikas, kontaktai ir nuotraukos būtų aktualūs.
- Svetainė – čia visa informacija surinkta vienoje vietoje ir priklauso pačiam verslui, o ne socialinio tinklo taisyklėms.
- Naujienlaiškis – tiesioginis ryšys su nuolatiniais klientais, kurie patys pasirinko gauti naujienas.
- LinkedIn – naudingas, jei verslas teikia paslaugas kitoms įmonėms arba ieško darbuotojų ir partnerių.
Kad ir koks kanalas būtų pasirinktas, galioja ta pati formulė: kabliukas, vertė ir aiškus kvietimas veikti. O dirbtinis intelektas gali tapti naudingu pagalbininku, kai trūksta laiko ar idėjų.
Dėkojame lektoriui Domantui Širvinskui už praktiškus patarimus, Jurbarko krašto verslininkų sąjungai už bendradarbiavimą ir visiems dalyviams, kurie skyrė laiko mokytis. Apie kitus mokymus ir renginius verslui pranešime jurbarkas.info svetainėje ir mūsų Facebook puslapyje.
Mokymai organizuoti įgyvendinant projektą „Startuok lengvai -2“, Nr. 11-373-K-0001, kurį vykdo VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Jurbarko krašto verslininkų sąjunga. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų (ESF+) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
