Pėsčiųjų žygis “Upės takais. Karšuvos girios paslaptys”

Rugsėjo 24-ąją kviečiame į nemokamą pėsčiųjų žygį  „Upės takais. Karšuvos girios paslaptys.“ Viešvilės apylinkėse. Renginio trasa vingiuos Nemuno pakrantėmis, visiškai prie sienos su Rusija, o vėliau ners į vienos didžiausių Lietuvoje – Karšuvos girios takelius ir kelius. Neabejojame, kad priminti nereikia – mūsų gamta neatskiriama nuo nuostabių nuotykių.

Žygeiviams pasiūlysime tris trasas – 5, 20 ir 30 kilometrų ilgio.

Registracija: https://forms.gle/XBFhcQq4AXrJq3Am6

Viešvilės miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelio, Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis. Miestelio centre yra užtvanka, įrengta XX a. su turbina elektrai gaminti. Apylinkėse driekiasi Viešvilės-Kaskalnio kopynas.

Kalbininkai mano, kad vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės. XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille. Kaimas vadintas 1490 m. ir 1540 m. Wyschswylffen, 1785 m. Weszwilwens, vėliau Wischwill. Kalbininkas A. Vanagas manė, kad Viešvilės vietovardžio ankstesnė lytis buvusi Viešviliai.

Liaudies etimologija mena legendą, anot kurios miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu.

1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. Viešvilės kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Rytų Prūsijos Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta, nuo 1514 m. minima, Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę, Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai.

XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės. 1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.

Sovietmečiu veikė vidurinė, pagalbinė, žemės ūkio mokyklos, vaikų globos namai. Netoli Viešvilės, miškuose buvo dislokuotos sovietų strateginės raketos su branduoliniais užtaisais. 2011 m. patvirtintas Viešvilės herbas.

VŠĮ „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras“ įgyvendina projektą “Atrask, įkvėpk, pažink žygiuodamas Jurbarko krašte”. Projektas vykdomas pagal Vietos veiklos grupės “Nemunas” vietos plėtros strategijos priemonę “Regioninių, produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą”, Nr. LEADER-19.2-SAVA-9. Finansavimas: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.