Birželio 16 dieną „Pilių ir dvarų kelias“ paskelbtas naujausiu nacionaliniu kultūros keliu. Kultūros paveldo departamento Ekspertų komisija šį titulą suteikia tik trečiąjį kartą – iki šiol tokiu garbingu statusu galėjo pasigirti tik Čiurlionio ir Vėtrungių keliai, tame pačiame posėdyje regioninio kelio statusas suteiktas ir Justino Marcinkevičiaus keliui.
Nacionalinio kultūros kelio sertifikatas – tai ne tik prestižo ženklas, bet ir įsipareigojimas atitikti aukštus kultūros paveldo, turinio ir poveikio standartus. Šį statusą pelnyti sudėtinga, nes vertinamas ne tik maršruto istorinis ir kultūrinis išskirtinumas, bet ir jo aktualumas nacionaliniu mastu, tvarus valdymas bei gebėjimas skatinti kultūrinį turizmą. Atrankos procesas – kruopštus ir daugiapakopis, užtikrinantis, kad kultūros keliu būtų pripažinti tik išskirtinės vertės projektai.
„Pilių ir dvarų kelias“ apima išskirtinį architektūrinį, istorinį ir gamtos paveldą: Aukštosios Fredos, Belvederio, Veliuonos, Jurbarko, Kidulių, Kaimelio, Gelgaudiškio, Ilguvos, Sviatošino (Kriūkų), Zyplių ir Žemosios Panemunės dvarus bei Kauno, Raudondvario, Raudonės ir Panemunės pilis. Maršrutą sudaro ne tik kultūros paveldo objektai – tai gyvi traukos centrai, kviečiantys atrasti dvarų kultūrą ir gastronomiją, mėgautis gamta ir istorija, įsitraukti į turiningas edukacines ir pramogines veiklas.
Kelio idėja gimė prieš pusantrų metų, kai Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius pakvietė į pirmąjį susitikimą iniciatyvinę grupę, suburtą iš Kauno miesto turizmo ir rinkodaros agentūros „Kaunas IN“, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro, Šakių ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrų atstovų.
Per šį laikotarpį vizija virto realiu projektu: buvo išgryninti maršruto tikslai, numatytos stotelės, parengtas bendradarbiavimo modelis, leidžiantis ne tik auginti lankytojų srautus, bet ir plėsti siūlomų paslaugų spektrą – nuo edukacinių veiklų iki kultūrinių renginių bei turizmo paslaugų.
Maršruto projektas buvo pristatytas Kultūros paveldo departamento Ekspertų komisijai, kurios sprendimu jam suteiktas nacionalinio kelio statusas. Tą dieną Gelgaudiškio dvare susirinkę partneriai ne tik nuotoliniu būdu stebėjo komisijos posėdį, bet ir ėmėsi praktinių veiksmų: buvo aptarti partnerių lūkesčiai, išrinktas pirmininkas, suformuota valdyba bei darbo grupės, kurios rūpinsis tolimesne maršruto plėtra ir įgyvendinimu.
Pasak Panemunės pilies direktoriaus dr. Mariaus Daraškevičiaus Europos žemėlapis nusėtas pilimis ir dvarais. Tačiau tik reta vietovė gali pasidžiaugti didesnis jų koncentracija sutelktoje vietovėje, ypač gražioje gamtiškoje aplinkoje. Pastarajam rašant knygą Turo universitete Prancūzijoje apie dvarų virtuvių pastatų raidą, dvarų paveldo tyrėjui ir Panemunės pilies direktoriui dr. Mariui Daraškevičiui, teko iš artimiau susipažinti vienu iš tokių kelių – Lauros slėnio pilių keliu. Būtent čia ir gimė sukurti tokį kelią ir Lietuvoje. Lietuvos dabartinėje teritorijoje yra per 500 dvarų. Tačiau jau nuo XIX amžiaus vidurio keliautojus bene labiausiai vilioja Panemunės kelias tarp Kauno ir Jurbarko, kurio abiejose Nemuno pusėse išsibarstę 15 iki mūsų dienų išlikusių buvusių dvarų sodybų.
Šioje per tris apskritis besidriekiantys objektai leidžia per gana trumpą laiką susipažinti su plačia dvarų paveldo įvairove: nuo gotikos, renesanso, iki baroko, klasicizmo, romantizmo ir istorizmo laikotarpiu dvarų medinių namų, mūrininkų rūmų ir pilių. Istoriškai susiklostęs kelias driekiasi per Panemunių regioninį parką, o tai dar teikia didesnį malonumą keliaujant. Taigi, nors maršrutas jau senas, ir tikėtina ne vienas jo trumpesnė ar ilgesnė atkarpa jau keliavo, tačiau tapus Nacionaliniu Pilių ir dvarų keliu bus galimybė sistemingai pristatyti margą Lietuvos dvarų paveldą ir atkreipti dėmesį į mažiau žinomus dvarus, aktualizuoti dar nerestauruotų dvarų svarbą.
Projekto eigą ir svarbiausias naujienas bus galima sekti oficialiame „Pilių ir dvarų kelio“ tinklalapyje bei socialiniuose tinkluose.