Apaštalas Jokūbas jaunesnysis – vienas iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų. Minimas visose keturiose evangelijose. Kartais tapatinamas su Apaštalu Jokūbu teisinguoju.
Pagal tradiciją laikoma, kad Apaštalas Jokūbas jaunesnysis mirė kankinio mirtimi – buvo nukryžiuotas Ostrakino mieste žemutiniame Egipte. Judėjai krikščionys jį labiau vertino nei Petrą ar Paulių. Žinių apie Jokūbą dar išliko apokrifinėje Evangelijoje pagal hebrajus, Juozapo Flavijaus knygoje Judėjų senybės, Klemenso Aleksandriečio tekstuose. Hegezipas (mirė 180) jį vadino teisiuoju, teigė, kad negėrė nei vyno, nevalgė mėsos, nesikirpo plaukų, nesitepė aliejais ir nesimaudė.
Žydų nužudytas (62), kai šventykloje per Pesachą liudijo apie Jėzų Kristų. Juozapas Flavijus teigia, kad Jokūbas su kitais užmėtytas akmenimis įsakius sadukiejų vyriausiajam kunigui Ananui. Pasak legendų, nustumtas nuo šventyklos stogo ir užmėtytas akmenimis arba užmuštas lazda per galvą.
Atributas – lazda. Ikonografijoje vaizduojamas panašus į Jėzų Kristų, dažniausiai su lazda arba laikantis savo sutraiškytą galvą, kartais – kepurininko lanką, arba kaip vyskupas su mitra ir pastoralu. Viduriniais amžiais kepurininkų, audinių pirklių ir kitų gildijų globėjas.