Keliaukite savarankiškai

Keliaudami nuo Kauno Jurbarko link aplankysite XVI a. pab. renesansinio stiliaus Raudonės pilį su 33,5 m. aukščio bokštu, iš kurio giedrą dieną galima pamatyti ir už keleto kilometrų stūksančią XVII a. pradžios renesansinio stiliaus rezidentinę Panemunės pilį. Keliaujant toliau į akis tikrai kris šalia kelio stovintis liaudies architektūros statinys – buvusi Šilinės smuklė, kurioje šiandien veikia Panemunių regioninio parko lankytojų centras su interaktyvia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Keliaudami į vakarus užsuksite į Jurbarko miestą, kuriame aplankysite Jurbarko krašto muziejų, kuris kviečia susipažinti su dvaro gyvenimu ir kryžiuočių kovomis. Dvaro parko gale stūkso Vinco Grybo memorialinis muziejus. Čia galėsite susipažinti su vieno garsiausių Lietuvos skulptoriaus darbais ir buitimi.

Patraukę Smalininkų link kirsite Mažosios Lietuvos sieną, o šio krašto istoriją atskleis Smalininkų senovinės technikos muziejus. Atokvėpio sustokite Viešvilėje, prie žuvitakio – pasigrožėsite ne tik teritorija, bet ir sužinosite kam reikalingas toks inžinerinis statinys. Pajuskite gamtos grožį Rambyno regioninio parko apylinkėse, atraskite mitologijos pasaulį, šventąjį Rambyno kalną, Raganų eglę ir Pagėgių krašto paslaptis. Išgirskite vargonų muzikos gaudesį Vilkyškiuose.

Kur Imsrė savo vandenis sulieja į Mituvą, rasite pontoninę Jurbarko mažųjų laivelių prieplauką. Atvažiavę į Jurbarko dvaro parką, pamatysite dvi labai panašias dvaro oficinas. Šiaurinėje oficinoje įsikūręs Jurbarko krašto muziejus, o pietinėje – Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Jie abu kviečia interaktyviomis ekskursijomis pakeliauti po Jurbarko kraštą. Šalimais lyg ant kalnelio palypėjusi – cerkvė, dabartinė Jurbarko parodų ir koncertų salė.

Parko gale stūkso skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus, seniau šis pastatas buvo dvaro urėdo raštinė. Pervažiavę keletą tiltelių per Imsrę, priartėsite prie Bišpilio piliakalnio, apie kurį dar ir dabar sklando legendos, kaip 1260 m. ūmūs žemaičiai pastatė pilį kryžiuočių puldinėjimams atremti.

Kai vėl palei Imsrę vingiuotu keliuku sugrįšite į prieplauką, atsipūsite, pasimėgausite seno karališkojo dvaro miesto vaizdais, nepatingėkite aplankyti Jurbarko senamiestį – Kauno gatvę, Švč. Trejybės bažnyčią, Vytauto Didžiojo paminklą, paėjėkite ilgiausiu per Nemuną tiltu Lietuvoje.*

* objektai nutolę nuo dviračių tako.

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria. Va teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria. Kad net širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj? Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna. Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia. Ka tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia.“ — Antanas Baranauskas

Išbandykite savo jėgas dviračiu ar pėsčiomis keliaudami smėlėtais takeliais, miškais, kopomis. Jūsų laukia ekstremalūs išbandymai – birus smėlis, medžių šaknys, šlapynės, stačios kalvos ir šlaitai. Ryžęsi keliauti maršrutu „pragaras rojuje“ paruoškite savo kūną alinančiam nuovargiui, o sielą – pakylėjimui, mat išvysite nuostabią gamtą.

Keliaudami ne tik mėgausitės gamta, bet ir savo žinių bagažą papildysite žiniomis apie Melno taika patvirtintos sienos tarp LDK ir Livonijos ordino vietą. Kopsite į žemynines kopas Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje, akies krašteliu pažvelgsite į Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato saugomą teritoriją, Jūravos girininkijoje galėsite išmatuoti aukščiausią Lietuvos ąžuolą. Maršrutą baigsite Mociškiuose.

Atrodo, Kalnėnų miškas jau nuo seno ošdamas palydi sraunią Nemuno tėkmę ir savo žaluma puošia kelią tarp Jurbarko ir Smalininkų. Keliaudami šiuo maršrutu atsigaivinkite natūralaus šaltinio vandeniu, pasigrožėkite nuo smėlėtų skardžių atsiveriančia Nemuno lankų panorama. Būtinai sustokite prie Šventosios upelio, skyrusio Didžiąją Lietuvą nuo Mažosios Lietuvos.

Neaplankite ir miniatiūrų dailininkės Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos, aplankykite seną uostą su vandens matavimo stotimi, kuri yra seniausia Lietuvoje, bei žinoma senąją geležinkelio stotį, kur 1902–1944 metais dundėjo „siaurukas“.

Užsukite į senovinės technikos muziejų, kuriame jūsų lauks charizmatiškieji jo savininkai. Sename kelyje Viešvilės link abipus kelio stūkso dangų remiantys ąžuolai, tiksliau, visa jų alėja. Nėra jokios abejonės, kad Viešvilės apylinkės – viena iš seniausiai apgyvendintų Nemuno pakrantės vietų. Tai įrodo ir Naudvario kapinynas, jame gentainiai laidoti net 1000 m. pr. Kr.

Besidominčių architektūra dėmesį patrauks senieji Viešvilės teismo rūmai (1902 m.), o sustoti ir akis paganyti pakvies žuvitakis. Ar žinote kam jis reikalingas?

Turizmo srities profesionalai užtikrins įsimintiną Mažosios Lietuvos sienos perėjimą, perteiks sunkią knygnešio lemtį ir supažindins su knygos rišimo subtilybėmis Smalininkuose bei Bitėnuose. Adrenalinas, veiksmas ir geros emocijos garantuotos.

Kelionę pradėkite poilsio aikštelėje, esančioje Viešvilėje – istoriniame Mažosios Lietuvos miestelyje. Pasimėgaukite gamtos kvapais ir nerkite į gaivią Karšuvos girią. Žingsniuodami šiuo maršrutu galėsite akies kampučiu aplankyti vieną iš keturių valstybinių rezervatų Lietuvoje – Viešvilės. Tai vieta, kurioje vyrauja laukinė ir civilizacijos beveik nepaliesta gamta. Čia uždrausta bet kokia ūkinė veikla, įskaitant ir žmonių lankymąsi. Tuo siekiama sudaryti sąlygas gamtai susitvarkyti pačiai, kaip priešistoriniais laikais.

Pasižvalgę po rezervatą sukite į vakarus ir paėjėję keletą kilometrų tikrai susmąstysite, ar miške aš čia stoviu, ar danguje, ar rojuje? Priešais jus – Kaskalnio geomorfologinis draustinis ir aukščiausios žemyninės kopos Lietuvoje. Kai kurios Kaskalnio masyvo kopos siekia 20–25 metrus nuo papėdės. Mokslininkai teigia, kad žemyninės Kaskalnio kopos susidarė maždaug prieš 8–9 tūkstančius metų. Traukiantis ledynams toje vietoje tvyrojo jūra, kuriai nusekus, jos dugne suneštą smėlį vėjas supustė į dideles kalvas. Jos žemyninių smėlio kopų pavidalu išliko iki šių dienų. O įveikti šias kopas pėsčiomis ar dviračiu – tikras iššūkis.

Prieš pasukant atgal, dar pasiūlysime aplankyti buvusią raketų bazę, kur iki šių dienų išlikę angarai primena, kad anuomet šioje vietoje buvo laikytos raketos, bet kuriuo metu galėjo būti paleistos į Vakarų pusę.

Bazės koordinatės: 55°09’12.7″N 22°20’44.1″E.