Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia
ADRESAS: K. Donelaičio g. 43, Jurbarkas
Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia užbaigta statyti ir pašventinta 2014 m. vasarą.
Jurbarko evangelikų liuteronų parapija mieste, prie Nemuno, buvo įkurta 1851 m. Tais pačiais metais buvo pastatyti ir mediniai maldos namai su atskira varpine. Pirmoji medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje vienu metu galėjo melstis 500 maldininkų, atsirado 1890 m. Praėjus dešimtmečiui, 1900 m., šalia jos buvo pastatytas ir mūrinis klebonijos pastatas.
1952 m. ji buvo uždaryta. Bažnyčios medinis pastatas iš pradžių buvo paverstas sandėliu. Po kiek laiko perstatytas į gyvenamąjį namą. Negrąžintinai buvo sunaikintas ir bažnyčiai priklausęs turtas: švediški vargonai, varpai. Netekusi dvasinio vadovo, bažnyčios ir išvengusi tremties dalis Jurbarko evangelikų liuteronų bendruomenės melstis keliaudavo į netoliese esančią Skirsnemunės parapiją (Žvyrių kaimas).
1989 m. Jurbarko evangelikų liuteronų bendruomenė susibūrė iš naujo. Naujam gyvenimui prisikėlusiai parapijai po ilgų prašymų 1991 m. buvo grąžintas klebonijos pastatas. 1992 m. vasario 16 d. čia įvyko pirmosios pamaldos. Netrukus evangelikų liuteronų bendruomenei buvo atiduoti ir visi anksčiau priklausę pastatai. Negrąžinta liko tik į gyvenamąjį namą perstatyta bažnyčia.
1994 m. Jurbarko evangelikų liuteronų bendruomenės iniciatyva Jurbarke buvo pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (projekto autorius architektas Kazys Kazlauskas). Per kelerius metus buvo pastatyta mūrinė jos dalis ir dalinai baigtas dengti stogas. Tačiau dėl lėšų trūkumo darbai sustojo. Iš naujo statybos darbai pradėti 2008 m. Kunigo M. Kairio iniciatyva gavus lėšų iš Vokietijoje veikiančių evangelikų labdaros organizacijų, pavienių aukotojų ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos narių, buvo baigtas dengti stogas. Tų pačių metų rudenį įstatyti langai. Iki tol pamaldos vyko 1991 m. grąžintuose parapijos namuose įrengtoje salėje.
Kodėl būtent Donelaičio vardas?
Kristijonas Donelaitis (1714–1780) buvo ne tik lietuvių grožinės literatūros pradininku laikomas poetas, garsiosios poemos „Metai” autorius, bet ir pats – evangelikų liuteronų kunigas, nuo 1743 m. tarnavęs Tolminkiemyje. Bažnyčios statytojai 1994 m. jo vardą pasirinko simboliškai – ir dėl gatvės pavadinimo, ir dėl to, kad Donelaitis savo gyvenimu sujungia tą pačią tapatybę, kurią atspindi ir Jurbarko parapija: lietuvių kalbą bei evangelikų liuteronų tikėjimą. Įdomu, kad bažnyčia buvo baigta statyti ir pašventinta 2014 m. – tais pačiais metais, kai Lietuvoje buvo minimi Kristijono Donelaičio metai, o jo rankraščiai įtraukti į UNESCO „Pasaulio atminties” registrą.
Vienas įspūdingiausių bažnyčios lobių – koncertiniai vargonai „Steinmeyer”, pagaminti dar 1951 m. Vokietijoje. Instrumentą, turintį beveik 2000 metalinių ir medinių vamzdelių, į Jurbarką atgabeno ir daugiau nei dvi savaites montavo trijų nedidelių Vokietijos vargonų gamybos įmonių specialistai. Kunigas Mindaugas Kairys su žmona Laura puoselėja planus Jurbarke rengti vargonininkų mokymus visos Lietuvos atlikėjams, kviesti užsienio specialistus bei organizuoti koncertus – tad apsilankius verta pasidomėti, ar tuo metu nevyksta koks nors muzikinis renginys.
Šiandien evangelikų liuteronų bažnyčiai vadovauja kunigas Mindaugas Kairys.
Kas dar laukia netoliese?
Būtent šią bažnyčią aplanko ir pažintinis maršrutas „Iš kur kilo lakūnas Romualdas Marcinkus?” — jame pasakojama apie prieškario Jurbarko gyvenimą ir vietos gyventojų, tarp jų ir evangelikų liuteronų bendruomenės, istoriją.
Netoliese stovi ir Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia bei Jurbarko dvaras su parku. O jei norite sužinoti, kas sukūrė 7 metrų aukščio vitražinį kryžių, puošiantį šią bažnyčią, užsukite į Vinco Grybo memorialinį muziejų — vitražą sukūrė Rasa Grybaitė, skulptoriaus Vinco Grybo anūkė ir šio muziejaus vadovė.
Daugiau panašių maršrutų rasite Jurbarko ekskursijų puslapyje, o visą lankytinų vietų sąrašą – „Ką aplankyti?” skyriuje.
