DARBO SUTARTIES FORMA

  1. Darbo sutarties forma
  2. Darbo sutarties forma anglų kalba
  3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis
  4. nekonkuravimo sutartis

Susiję dokumentai:

  1. Darbo sutarčių registravimo žurnalas
  2. Darbo pažymėjimas
  3. Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas
  4. Prašymas priimti į darbą
  5. Prašymas taikyti NPD
  6. Prašymas dėl atostogų

ATLEIDIMO DOKUMENTAI:

  1. Prašymas atleisti iš darbo

Susijusi informacija

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). (Ištrauka iš Darbo kodekso 99 str. 2 d.)

Teisės aktai:

  1. LR Darbo kodeksas

DARBO LAIKAS

DARBO LAIKO STRUKTŪRA

Pagrindinės nuostatos, reguliuojančios darbo laiką Lietuvoje, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) XIII skyriuje. LR DK 111 str. numato, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. LR DK 111 str. apibrėžia darbo laiko struktūrą ir nurodo, koks laikas įeina į darbo laiką ir koks neįeina.

Į darbo laiką įeina šie laikotarpiai:

  • pasirengimas darbui darbo vietoje;
  • fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
  • kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
  • budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka;
  • kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
  • privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
  • prastovos laikas;
  • nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
  • kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Į darbo laiką neįskaitoma:

  • pravaikšta; 
  • neatvykimas į darbą administracijos leidimu; 
  • valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
  • nedarbingumo laikas; 
  • pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos; 
  • kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

DARBO LAIKO TRUKMĖ IR RŪŠYS

Darbo savaitės trukmė

Kalbant apie darbo laiko trukmę bei režimą, reikia pasakyti, kad remiantis LR DK nuostatomis, Lietuvoje nustatoma penkių darbo dienų savaitė. Galimybė nustatyti ilgesnę – šešių dienų – darbo savaitę yra įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma.

Normalus darbo laikas

Nepriklausomai nuo darbo dienų per savaitę skaičiaus, normalus darbo laikas per savaitę yra 40 valandų. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Darbuotojų, kurie dirba keliose darbovietėse arba toje pačioje darbovietėje yra sudarę susitarimą dėl papildomo darbo, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Pažymėtina, jog LR DK 120 str. 3 d. numato, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

Sutrumpintas darbo laikas

Sutrumpintas darbo laikas yra įstatymų (LR DK bei kitų, pvz. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu) numatytais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams nustatytas trumpesnis negu normalus darbo laikas.

Sutrumpintas darbo laikas yra nustatomas asmenims iki aštuoniolikos metų – pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas:

– jauni asmenys nuo 16 iki 18 metų gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą skaičiuojant kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;

– asmenys iki 16 metų gali dirbti iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).

Sutrumpintas darbo laikas taip pat nustatomas kenksmingoje darbo aplinkoje dirbantiems asmenims ir asmenims, dirbantiems naktį.

Ne visas darbo laikas

LR DK reglamentuoja ne visą darbo laiką. Tai laikas, trumpesnis už normalų darbo laiką, bet, skirtingai nuo sutrumpinto darbo laiko, nustatomas ne pagal teisės aktų reikalavimus, o darbuotojo ir darbdavio susitarimu arba darbuotojui tam tikrais atvejais pareikalavus, kaip tai numatyta LR DK 40 str. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai dirbtam laikui.

Dažnai girdima, kai darbuotojai sako, jog dirba „puse etato“ ar „trečdaliu etato“. Tai yra ne visas darbo laikas, kuomet, lyginant su normaliu darbo laiku (40 valandų per savaitę arba 8 valandos per dieną), darbuotojas dirba mažiau, pvz., 20 ar 10 valandų per savaitę. Nustatant ne visą darbo laiką yra sudaroma galimybė plėtoti darbą ne visą darbo dieną ir prisidėti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo bei atsižvelgti į darbuotojų bei darbdavių reikmes.

Naktinis darbas

Naktiniu darbu yra laikomas darbas, jeigu bent trys darbo valandos tenka nakties laikui. Pagal LR DK nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Tai reiškia, kad maksimali darbo pamainos naktį trukmė yra 7 valandos, tačiau darbuotojui apmokama už visas darbo valandas. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį (LR DK 117 str.), pvz., darbuotojas yra priimamas dirbti naktiniu sargu ar budėtoju patalpose. Pažymėtina, kad naktinis darbas yra susijęs su didesne rizika asmens sveikatai, todėl LR DK 117 str. yra numatytas draudimas dirbti naktį asmenims, kurie yra iki aštuoniolikos metų ir darbuotojams, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Neįgalieji, jeigu jiems dirbti nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti paskirti dirbti naktį tik jų sutikimu.

Viršvalandinis darbas

Viršvalandiniu darbu laikomas darbo laikas, viršijantis normalų darbo laiką (t.y. 40 valandų kassavaitinio darbo laiko trukmę), sutrumpintą darbo laiką ar ne visą darbo laiką. Tai reiškia, kad yra viršijamas konkretaus darbuotojo įstatymu, kolektyvine ar individualia darbo sutartimi nustatytas darbo laikas. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandiniu darbu laikomas darbo laikas, kuris per apskaitinį laikotarpį viršija nustatytą kassavaitinį ar sutrumpintą darbo valandų skaičių.

Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandžius išimtiniais atvejais, kurie yra numatyti LR DK 119 str., taip pat gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą, gavęs rašytinį darbuotojo prašymą.

Viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip 180 valandų per metus (LR DK 119 str.).

Maksimali darbo savaitės trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnė nei 48 valandos per savaitę. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.

Darbo kodeksas darbdaviui nustato pareigą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

DARBO LAIKAS ŠVENČIŲ DIENŲ IŠVAKARĖSE BEI ŠVENČIŲ IR POILSIO DIENOMIS

Atskirai paminėtina, kad darbuotojams, dirbantiems normalaus arba ne viso darbo laiko režimu, prieš šventinę dieną einanti darbo diena/pamaina trumpinama viena valanda, t.y. šie darbuotojai dirba trumpiau, bet darbo užmokestis jiems mokamas toks, koks būtų mokamas išdirbus visą nustatytą darbo laiką. Ši darbo laiko trumpinimo garantija netaikoma darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką, t.y. šie darbuotojai, nors jų darbo diena/pamaina eina prieš šventinę dieną, skirtingai nuo kitų darbuotojų, turi dirbti tiek laiko, kiek numatyta jų darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ar darbo laiko grafikuose. Taip pat paminėtina, kad esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.

Dirbti poilsio ir švenčių dienomis paprastai yra draudžiama, t.y. leidžiami tik LR DK aiškiai numatyti darbai. Tokiais darbais laikoma: darbai, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos); darbai, būtini gyventojams aptarnauti; neatidėliotini remonto ir krovos darbai.

LR DK numato reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti poilsio ar švenčių dienomis, jei šis darbuotojas yra nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris; darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų; darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; asmuo iki 18 metų.

SUSIJUSI INFORMACIJA

  1. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis

MINIMALUS DARBO UŽMOKESTIS

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, yra taikoma minimaliojo darbo užmokesčio koncepcija, kurios esmė yra ta, kad valstybė nustato tam tikrą darbuotojui mokamo darbo užmokesčio minimalų dydį, kurį, neatsižvelgiant į darbo pobūdį, visais atvejais privalo mokėti darbdavys.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnis nustato, kad Vyriausybė trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą, o kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti ir didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.

Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius, todėl darbdavys neturi teisės remdamasis jokiomis (tiek objektyviomis, tiek subjektyviomis) priežastimis šio minimalaus užmokesčio sumažinti.

MINIMALUS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS

2017 m. spalio 11 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2018 m. sausio 1 dienos nustatė minimalų algos dydį –  400 EUR.

MINIMALUS VALANDINIS ATLYGIS

Aukščiau minėtu nutarimu Vyriausybė nustatė ir minimalaus valandinio atlygio dydį, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 2,45 EUR.

MINIMALUS DARBO UŽMOKESTIS DIRBANTIEMS NE VISĄ DARBO LAIKĄ

Darbuotojo ir darbdavio susitarimu bei kitais DK 40 straipsnyje numatytais pagrindais gali būti nustatomas ne visas darbo laikas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Tai reiškia, kad galimi ir tokie atvejai, kai darbuotojas gauna mažesnį nei 400 EUR darbo užmokestį. Pavyzdžiui, darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas dirba 4 valandas per dieną, 20 valandų per savaitę, t.y. nustatytas ne visas darbo laikas, todėl jam gali būti mokamas 200 EUR mėnesinis darbo užmokestis (400:2=200). Taigi darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl minimalaus valandinio atlygio arba minimalios mėnesinės algos mokėjimo už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką ar atliktą darbą, jeigu yra nustatomas ne viso darbo laiko režimas.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO PAGRINDAI

Vienas iš darbo santykių pasibaigimo būdų yra darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekse (toliau – DK ) numatytais pagrindais:

1) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu;
2) darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui;
3) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu:
 – nesant svarbių priežasčių;
– esant svarbioms priežastims;
4) darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių;
5) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės;
6) darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo;
7) darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.

DARBUOTOJO ATLEIDIMAS IŠ DARBO

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl atleidžiant darbuotoją labai svarbu laikytis DK nustatytų reikalavimų.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.)

Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra vienas iš priimtiniausių, nes šalys yra laisvos susitarti dėl atleidimo sąlygų, todėl praktikoje kyla mažiausiai ginčų dėl šio darbo sutarties nutraukimo būdo. DK 125 str. numato tokią procedūrą:

1) viena darbo sutarties šalis raštu pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu;
2) antroji šalis per 7 dienas raštu turi pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai apie sutikimą arba nesutikimą su pasiūlymu;
3) sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.);
4) jei antroji šalis per 7 dienas nepraneša apie savo sprendimą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra atmestas.

Nutraukiant sutartį šalių susitarimu DK nenustato įspėjimo termino ar kitaip nereguliuoja atleidimo datos nustatymo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojui gali būti mokama išeitinė išmoka, kurios dydžio nereglamentuoja DK, todėl šalys yra laisvos tartis dėl išeitinės kompensacijos dydžio.

Terminuotos darbo sutarties nutraukimas

Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėjus terminui sutartis automatiškai nenutrūksta, todėl norint nutraukti darbo santykius reikia informuoti kitą šalį apie darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui. Darbdaviui svarbu informuoti atleidžiamą darbuotoją iki terminuotos sutarties pabaigos, priešingu atveju sutartis taps neterminuota ir nutraukti jos šiuo pagrindu nebus galima.

Darbuotojo atleidimas iš darbo nesant jo kaltės (DK 57 str.)

DK darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl darbdavio nurodomos atleidimo iš darbo priežastys turi būti pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.

Darbdavys, siekiantis nutraukti sutartį pagal DK 57 str., turi įspėti darbuotoją laikydamasis DK 64 straipsnio reikalavimų. Įspėjime turi būti nurodyti:

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 
2) atleidimo iš darbo data; 
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 64 str. taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Pavyzdžiui, 2011-09-01 įteikiamas įspėjimo lapelis. 2 mėn. įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, t.y. nuo 2011-09-02. Terminas baigiasi po 2 mėn., atitinkamo mėnesio atitinkamą dieną, t.y. 2011-11-02.

Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo (DK 58 str.)

Darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama esant darbdavio iniciatyvai  arba nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių valios.Pagal DK 58 darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama esant darbdavio iniciatyvai tik tada, kai darbuotojas padaro darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo dviem atvejais:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Pabrėžtina, kad:

  1. a) nutraukiant darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privaloma laikytis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos;
  2. b) darbuotojui, atleidžiamam iš darbo padarius darbo drausmės pažeidimą, išeitinė išmoka nėra mokama;
  3. c) visais atvejais su darbuotoju atsiskaitoma už jo faktiškai iki atleidimo atliktą darbą ir sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atleidimas iš darbo bankroto atveju (DK 62 str.)

Bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos arba nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nutraukia su jais darbo sutartis. Atleistiems darbuotojams išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

IŠMOKOS NUTRAUKIANT DARBO SUTARTĮ

DK nustato reikalavimą darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl kitokios nei DK numatytos atsiskaitymo tvarkos. Tokį susitarimą būtina sudaryti raštu, kiek įmanoma tiksliau apibrėžiant atsiskaitymo sąlygas.

Darbdaviui taip pat svarbu laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalės sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.

Atsiskaitymo su darbuotoju dieną darbdavys privalo sumokėti visas darbuotojui priklausančias pinigines sumas:

1) priklausantį darbo užmokestį už išdirbtą laikotarpį;
2) darbo užmokesčio skolą ir delspinigius (tuo atveju, jei darbdavys yra skolingas darbuotojui);
3) kompensaciją už nepanaudotas atostogas (jei jos nebuvo suteiktos atleidžiant darbuotoją);
4) išeitinę išmoką;
5) kitas sumas.

Išeitinė išmoka

Nutraukus darbo sutartį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki 12 mėn. – 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) 12-36 mėn. – 2mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) 36-60 mėn. – 3 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) 60-120 mėn. – 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) 120-240 mėn. – 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip 240 mėn. – 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Nutraukus darbo sutartį kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.