Jurbarko rajono savivaldybės teritorija yra susijusi infrastruktūriniais, socialiniais, ekonominiais ryšiais su Tauragės, Kauno ir Marijampolės apskričių teritorijomis, taip pat ir su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Jurbarko rajono savivaldybė yra viena iš keturių Tauragės apskritį sudarančių savivaldybių. Ribojasi su Tauragės rajono, Šakių rajono, Pagėgių, Raseinių rajono ir Kauno rajono  savivaldybėmis.
Jurbarko rajono teritorija užima 1507 kv. km. Jurbarko regionas dar vadinamas Nemuno kraštu, nes apie 70 km vingiuoja Nemunas, Mituva su intakais, Dubysos žemupys, Šešuvis su intaku Šaltuona. Apie 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai, iš jų didžiausias – Karšuvos girios masyvas, Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.
Jurbarko rajono savivaldybė suskirstyta į dvylika seniūnijų, tai – Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų, Jurbarko miesto, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės. Savivaldybėje yra du miestai – Jurbarkas, Smalininkai, septyni miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė ir 355 kaimai. 2017 m. pradžioje Jurbarko rajono savivaldybėje gyveno 26886 gyventojai.
Jurbarko krašto gamtinė aplinka ir kraštovaizdis labai palankūs rekreacijai ir turizmui. Upės, miškai, parkai – vertingas turtas. Didelės perspektyvos rajone kurtis įmonėms, kurios teikia paslaugas žemės ūkiui ir yra glaudžiai susijusios su žemės ūkio veiklomis, nes daugiausia darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkyje. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje dėl gamtinės aplinkos yra išskirtinės sąlygos plėtoti turizmą ir upių laivininkystę. Jurbarko rajoną kerta tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias Nemuno upe Kaunas–Klaipėda. Šis kelias per Klaipėdos uostą sujungia vidurio Lietuvą su tarptautiniais Vakarų Europos vidaus vandenų sistemos maršrutais.
Pagrindiniai transporto ryšiai Jurbarko rajone realizuojami sausumos keliais. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis Jurbarko rajono savivaldybėje siekia 1033 km, iš jų 90 proc. sudaro keliai su danga. Geležinkelio infrastruktūra nėra išplėtota. Jurbarko rajono šiaurinę dalį kerta 10,2 km ilgio geležinkelio trasa Radviliškis–Pagėgiai. Šiuo metu Jurbarko rajone yra 4 stacionarios ir 3 mobiliosios mažųjų laivų prieplaukos. Viena stacionari prieplauka pritaikyta statybinėms medžiagoms pakrauti, kitos – keleiviams vežti.
Vyraujančios pramonės šakos Jurbarke: medienos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, statybos darbai, gabenimo paslaugos, žemės ūkio produktų gamyba, mėsos produktų gamyba ir realizavimas, elektros perdavimo linijų statyba, siuvimas, konditerijos gamyba, mažmeninė prekyba.
2018 metais Jurbarko rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius siekė 509. Pagrindinės Jurbarko rajono įmonės: UAB „Žilinskis ir ko“, M. Stankevičiaus firma „Manvesta“, UAB „Jurlota“, UAB „Dainiai“, UAB „Jurmelsta“,  UAB „Jurbarkų mėsa“, UAB „Lukšių pieninė“, UAB „SCAN prekyba“,  R. Pinaičio individuali įmonė.
Jurbarko rajono savivaldybė yra pasirašiusi partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Belgijos Lakdalio miesto (1996 m.), Didžiosios Britanijos Glamorgano slėnio (1998 m.) Danijos Bogensės (1999 m.), Lenkijos Ryno (2000 m.), Vokietijos Krailsheimo (2000 m.), Berlyno-Lichtenbergo (2003 m.), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano rajono (2004 m.), Moldovos Kriulenio (2006 m.), Lenkijos Hainuvkos (2013m.) savivaldybėmis.
Jurbarko rajono savivaldybė siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.  Mums labai svarbu, kad rajone atsirastų kuo daugiau verslo ir turizmo infrastruktūros objektų. Esame atviri visoms investicijoms, nes norime matyti klestintį Jurbarką.