Siūlomi nauji subsidijų dydžiai, naujausia informacija.

1. 70 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėn.
2. 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėn..
Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 MMA

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama 1 MMA.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Siūloma nauja ataskaita VDI:
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėn.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.

KAS NAUJA TRUMPAI:

Nauji subsidijų dydžiai – 70 ir 90 %.
Skiriasi valstybės subsidijos viršutinė riba, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo mokėti daugiau ar mažiau.

Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo (VMI COVID-19 sąrašas) .

Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.

Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.

Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.

Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.

Didėja baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

PRASTOVA IR SUBSIDIJA
Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. MMA = 607 eur.

Galimi subsidijų dydžiai sudarys 70 % arba 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, antruoju atveju – ne daugiau nei 607 eurus bruto.

Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos.

Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.

Apie paskelbtą prastovą darbdavys turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti darbuotoją ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Įmonės, kuriose dirba neįgalieji ar kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgalaikiai bedarbiai, jauni darbuotojai – taip pat galės pretenduoti į valstybės subsidiją prastovos metu, kai ji paskelbiama dėl ekstremalios situacijos ar karantino.

Papildomas rėmimas darbo rinkoje, kai nėra ekstremalios situacijos ar karantino, reiškia darbuotojo darbo užmokesčio subsidijavimą.

Tačiau tokiose įmonėse subsidija darbo užmokesčiui mokama tik tuomet, kai asmuo dirba, o kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbiama prastova – tuomet įprastas subsidijos mokėjimas turėtų nutrūkti.

Dėl šios priežasties Užimtumo įstatymo pataisomis numatoma, kad per prastovą darbdavys galėtų gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti. Subsidija siektų tiek pat, kaip ir kitoms įmonėms – 70 % arba 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju subsidija negalės viršyti 910,5 eurų bruto, antruoju 607 eurų bruto, o darbuotojas negalės gauti mažiau nei minimali alga, jei sulygta visa darbo laiko norma.

Kaip ir kitais atvejais, darbdavys subsidiją gautų tik tada, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną nebus atleidęs darbuotojų savo iniciatyva be darbuotojų kaltės bei darbdavio valia ir darbuotojų prašymu nebus suteikęs ilgesnių nei viena darbo diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos darbuotojams socialinėse įmonėse
Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.

Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma, kad per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba.

Subsidijų dydžiai socialinėms įmonėms per prastovas pagal darbuotojų tikslines grupes:

1. Sunkus neįgalumo lygis, 25 % ir mažesnis darbingumas ar didelių specialiųjų poreikių lygis – 75 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
2. Vidutinis neįgalumo lygis, 30-40 % darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
3. Lengvas neįgalumo lygis, 45-55 % darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
4. Vyresnis nei 50 metų asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
5. Ilgalaikis bedarbis, kurio nedarbo laikotarpis ilgesnis nei dveji metai – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui per prastovą turi mokėti ne mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu prastova paskelbta trumpesnį laikotarpį, subsidija apskaičiuojama proporcingai pagal jos trukmę.

Socialinė įmonė subsidija ekstremalios situacijos ar karantino metu galės pasinaudoti, jei neatleido tikslinei grupei priskiriamų darbuotojų be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia ir jei darbuotojų prašymu nesuteikė jiems ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Kai mokama subsidija prastovos atveju, nemokama įprasta subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

Paprastesnis darbuotojų nuomojimas ir įdarbinimas
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo. Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai. Tokie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jis įsigalioja pritarus Vyriausybei ir pasirašius ministrui pirmininkui

DARBUOTOJŲ NUOMA.
Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.

Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Trečiadienį priimtu nutarimu Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:

Darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota.
Ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat – prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.

Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.

PAREIGYBĖS, DĖL KURIŲ RENGIAMAS KONKURSAS. Vyriausybės nutarimu nustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Dažniausiai tai – įstaigų vadovai, pavaduotojai, struktūrinio padalinio vadovai bei konkretūs darbuotojai, kurių pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (finansininkai, buhalteriai, personalo administratoriai, vidaus auditoriai, teisininkai ir panašiai).

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai paskelbta ekstremali padėtis ar karantinas ir darbdaviai negali vykdyti konkurso reikiamai pareigybei, jie gali be konkurso į pareigas priimti darbuotoją terminuotam laikotarpiui – kol pasibaigs ekstremali padėtis ar karantinas.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, terminuota darbo sutartis su darbuotoju turės būti nutraukta.

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija
Kai neįgalus asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, jam mokama profesinės reabilitacijos išmoka. Ji negali būti mažesnė kaip 362 eurai, jeigu profesinė reabilitacija prasidėjo 2020 metais (2019 metais – 329 eurai).

Išmoka šiuo metu mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis siūloma, kad į šį 180 dienų laikotarpį nebūtų įskaičiuojamas

Vyriausybės paskelbtas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis, kai sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, o išmoka būtų mokama ir sustabdžius programą dėl ekstremalios padėties ar karantino.

 

Nuoroda į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškinimas naujas dėl subsidijos gavimo

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija nuotrauka.
2020-03-25
KEIČIASI INFORMACIJA SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS DĖL IŠMOKOS GAVIMO IŠ UŽIMTUMO TARNYBOS, TURI ATITIKTI ŠIUOS REIKALAVIMUS, KAD GAUTUMĖTE 257 EUR IŠMOKĄ:
1. neturi būti pradelstos skolos VMI arba Sodrai
2. vienam asmeniui – viena išmoka, nors turi kelias veiklas
3. Išmokas gaus ir tie, kurie Sodrai mokesčių nemokėjo, nes papuldavo į išimtis
4. negali būti dirbantys pagal darbo sutartį
5. individualią veiklą vykdė iki 2020-03-15 imtinai
6. savarankišką veiklą vykdė mažiausiai 3 mėn per pastaruosius metus
7. įmonė nėra likviduojama arba bankrutuojanti
8. išmoką gaus per 3 dienas po prašymo pateikimo
2020-03-25
Nuotoliniu būdu teikiame konsultacijas:
el.p. finansai@jurbarkas.info
Tel. Nr. +370 693 86888
Taip pat konsultuotis galite:
Mokesčių klausimais skambinti trumpuoju Nr. 1882
Sodros ir Užimtumo klausimais skambinti trumpuoju Nr. 1883
UŽIMTUMO TARNYBA RUOŠIA TVARKĄ, DĖL SUBSIDIJOS AR IŠMOKOS GAVIMO, KAI BUS PARUOŠTA TVARKA MES INFORMUOSIME.

Į UŽIMTUMO TARNYBĄ BUS GALIMA KREIPTIS DĖL SUBSIDIJOS AR IŠMOKOS GAVIMO NUO 2020 M. BALANDŽIO 5 D.

MOKESČIŲ ATIDĖJIMAS IR IŠDĖSTYMAS
VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kurie nuo kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos, yra automatiškai,be jokio prašymo:
  • atleidžiami nuo delspinigių
  • nevykdomas jų mokesčių išieškojimas
Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius.
Sąrašą galite pasisiųsti paspaudę čia arba peržiūrėti jį internete  čia.
Įtrauktiems į sąrašą mokesčių mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.
Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą. Minėtą formą galima pateikti per Mano VMI, atsiųsti e. paštuvmi@vmi.ltarba klasikiniu paštu.
Supaprastinta prašymo forma (parsisiųsti). Kreiptis dėl kelių pagalbos priemonių galima vienu prašymu, atskirų prašymų teikti nereikia.
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.
DĖL AVANSINIO PELNO MOKESČIO
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.
Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.
VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo  ir sumokėjimo terminą iki kovo 30 d.
Įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais, pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją turės daugiau laiko. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.
SKUBOS TVARKA PRIIMTI TEISĖS AKTAI:

2020-03-17 priimti svarbiausi teisės aktų pakeitimai dėl išmokų darbdaviams, išmokų savarankiškai veiklą vykdantiems, dėl prastovų paskelbimo, dėl uždraustų veiklų, dėl ligos ir slaugos išmokų karantino metu.
Šie teisės aktai yra startiniai teisės aktai, kurie be papildomų teisės aktų nepradės veikti. Papildomuose teisės aktuose bus detalės, kaip viskas veiks ir kaip reikės teikti duomenis.
Žemiau pateikiame 5 blokus pakeitimų, kurio kiekvieno pabaigoje yra nuoroda į tikrą šaltinį.

I BLOKAS
I. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam įstatymas, pagal kurį nustatyta, kad iš garantijų fondo bus skiriamas finansavimas:
1. savarankiškai dirbantiems asmenims
2. subsidija darbo užmokesčiui
Numatomas papildomas fondo finansavimas iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų. Tačiau nėra pasakyta ar savarankiškai dirbančiųjų išmokos bus finansuojamos tik iš papildomai pervestų lėšų ir nebus finansavimo iš darbdavių sumokėtų įmokų į garantinį fondą nuo darbuotojų darbo užmokesčio.

NUORODA Į TEISĖS AKTĄ

II BLOKAS
II. Pakeistas užimtumo įstatymas
II.1. Pagal kurį nustatyta kada savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti 257 eur/mėn išmokas dėl prarastų pajamų, jei jis atitinka tris sąlygas:
1. Iki kreipimosi vykdė savarankišką veiklą
2. Yra sumokėjęs VSD ir PSD mokesčius bent už tris paskutinius mėnesius
3. Nuo 2019-03-15 iki 2020-03-14 neturėjo darbinių santykių (dėl šito sakinio dvejojame, įstatyme yra labai neaiškiai parašyta apie terminą kada negalima turėti darbo santykių)
Manome, kad jokios išmokos negaus savarankiškai dirbantys asmenys, jei jų veikla nėra apribota.
Manome, kad bus aiškiau, kai bus paskelbti papildomi teisės aktai.
II.2. Numatytos 60%-90% išmokos nuo MMA (607eur)/mėn iš garantinio fondo darbdaviui darbuotojų esančių prastovoje darbo užmokesčiui kompensuoti, jei įvykdytos abi sąlygos:
1. darbdavys paskelbė prastovą darbuotojams pagal DK 47 str. 1d. 2p., kuris yra „LRV paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo“.
2. Darbdavys išsaugo darbo vietą ne mažiau nei 3 mėnesius
Įstatyme pasakyta, kad dar bus paskelbtas LRV nutarimas, kuriame bus pasakyta kada taikomas 60% , o kada 90% finansavimas. SADM svetainėje paskelbtos gairės, pagal kurias:
60% finansavimo gali tikėtis tik tie verslai, kurių veikla nebuvo uždrausta/ribojama.
90% finansavimas būtų suteikiamas verslui, kurio veiklai nustatyti apribojimai. Paskutinė visų LRV nutarimų dėl veiklų ribojimo yra čia:

NUTARIMAS DĖL KARANTINO PASKELBIMO

II.3. numatytos kitos subsidijos ir išmokos, daugiau skaityti įstatymo pakeitime

ĮSTATYMAS DĖL UŽIMTUMO TARNYBOS AKTUALIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

II BLOKAS
III. Pakeistas darbo kodekso 47 str. ir 49 str., kurie taikomi atgaline data nuo 2020-03-16 ir jie yra tokie:
47 straipsnis. Prastova
1. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;
3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.“

49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva
1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
2. Darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
3. Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
4. Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.
5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.
6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.
7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

NUTARIMAS KADA TAIKOMA IZOLIACIJA

ĮSTATYMAS DĖL LR DARBO KODEKSO 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IV BLOKAS
IV. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį numatyta:
1. 25% padidinti ligos išmokas medikams, jei jie susirgo ir atitinka visas 4 sąlygas:
a. medikas vykdė profesinės veiklos funkcijas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu
b. medikas turėjo neišvengiamą kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu
c. medikas susirgo liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija arba karantinas
d. visų viršuje išvardintų aplinkybių dokumentinius įrodymus darbdavys (jo buhalteris) turės pateikti Sodrai.
Sodra artimiausiu metu turėtų parengti paaiškinimus ir tvarkas dėl dokumentų pateikimo. Jei buhalteris nepajėgs pateikti teisingai dokumentų Sodrai, medikas negaus didesnės ligos išmokos iš Sodros. Padidinta (77,58%) ligos išmoka mokama atgaline data, jei susirgimas jau buvo užregistruotas iki 2020-03-16.
2. Atsiradus būtinybei prižiūrėti ikimokyklinuką arba darželinuką ar neįgalų iki 21m. asmenį, ligos išmoka mokama tėvams arba seneliams, jei tėvams nėra paskelbta prastova pagal DK 47 str. 1d. 2p. ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, yra mokama vaiko priežiūros 65,94% darbo užmokesčio išmoka iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos.
3. Jeigu stabdoma socialinių paslaugų įstaigos veikla, neįgalų asmenį arba pensijinio amžiaus asmenį prižiūrinčiajam yra mokama 65,94% darbo užmokesčio išmoka iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMAS IR PAKEITIMAS

V BLOKAS
V. Pakeistas mokesčių administravimo įstatymas, pagal kurį numatyta galimybė prašyti GPM mokesčio atidėjimo, kai šį mokestį turi sumokėti įmonė ir jinai jį jau yra išskaičiavusi iš asmeniui išmokėtos sumos.
Kitų mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo delspinigių dar nėra užregistruota.