Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečia teikti paraiškas savarankiškai dirbančius asmenis

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu teikiama valstybės parama savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl šalyje paskelbto karantino negalėjo vykdyti savo veiklos bei prarado pajamas. Savarankiškai dirbantys asmenys, norintys pakeisti vykdomą ekonominę veiklą, jau gali teikti paraiškas paramai gauti.

Paraiškas gali teikti savarankiškai dirbantys asmenys, atitinkantys šias sąlygas:

kurie gavo Užimtumo įstatymo 51 straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui;
keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.
Naujai darbo vietai steigti skiriamos paramos dydis negalės viršyti 6980,50 eurų.

Asmenys, įsteigę darbo vietą sau, privalės ją išlaikyti ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

Kiek laiko bus vertinama paraiška ir kada bus priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo?

Paraiška vertinama ir sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos. Priėmus sprendimą paraišką finansuoti, tarp Užimtumo tarnybos ir paraišką pateikusio asmens sudaroma sutartis.

Kokie įsipareigojimai taikomi dalyvaujantiems priemonėje?

Prekių, paslaugų arba darbų pirkimai už paraiškos sąmatoje nurodytas lėšas privalo būti atlikti vadovaujantis išmokų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.
Prašomos įsigyti darbo priemonės privalo būti susijusios su steigiamos sau darbo vietos darbo funkcijų atlikimu.
Vykdyti veiklą ir išlaikyti ne mažiau nei 12 mėnesių įsteigtą darbo vietą, kuriai įsteigti buvo skirta parama.
Sudaryti sąlygas Užimtumo tarnybai atlikti neplaninius patikrinimus įsteigtoje darbo vietoje.
Informuoti atsiradus sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo aplinkybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių atsiradimo pradžios dienos.
Kada darbo vieta laikoma įsteigta?

Darbo vieta laikoma įsteigta, kai paramos gavėjas pateikia Darbo vietos steigimo ataskaitą ir išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų-faktūrų) bei patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (banko sąskaitos išrašo arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopiją, patvirtintą išmokos gavėjo parašu) kopijas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriui, taip pat leidimus ar licencijas, jeigu jie reikalingi darbo funkcijoms atlikti. Prekės, paslaugos, įrengimai gali būti perkami tik apmokant bankiniu pavedimu iš asmeninės sąskaitos, į kuria buvo pervesta subsidija.

Per kiek laiko bus išmokama parama darbo vietai steigti?

Visa sutartyje numatyta parama darbo vietai steigti pervedama į paramos gavėjo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.

Koks darbo vietos steigimo terminas?

Darbo vieta turi būti įsteigta per sutartyje numatytą terminą, bet ne ilgiau nei per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo datos.

Kokiu būdu pateikti paraišką?

Paraiška pateikiama elektroniniu būdu, jungiantis per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą Elektroniniai valdžios vartai.

Daugiau informacijos:

https://uzt.lt/news/kvieciame-teikti-paraiskas-savarankiskai-dirbancius-asmenis/?fbclid=IwAR1bW1xFUZKuTzfny7B1PaDRvB07hHBMXGlr2a1YxgToNd_ROflZ9FRSZkw

2020-06-05

Seimas pritarė subsidijoms už 60 metų ir vyresnius darbuotojus

Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes sveikatos požiūriu vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje. Dėl šios priežasties Seime pritarta naujai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvai ekstremalios situacijos ar karantino metu mokėti darbdaviams subsidijas už į prastovas išleistus vyresnio amžiaus darbuotojus. Taip vyresni darbuotojai išlaikytų darbo vietas, kol įmonės sugrįš prie ankstesnių darbo apimčių.

Subsidijų dydžiai už 60 metų ir vyresnį darbuotoją, išleistą į prastovą per ekstremalią situaciją ar karantiną (galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai):

  • 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalioji mėnesio alga, jeigu susitarta dėl visos darbo laiko normos.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc.

Visais atvejais maksimali riba už subsidijas po prastovų ar ekstremalios situacijos pabaigos – 607 eurų bruto, išskyrus atvejus, jeigu įmonė yra įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Tokiu atveju subsidijos lubos gali siekti 1214 eurų bruto. Sąrašą galima rasti čia.

Sprendimas pasiūlyti subsidijas už vyresnio amžiaus į prastovas išleidžiamus darbuotojus yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto plano vyresnio amžiaus grupės piliečiams, kuriems COVID-19 pandemija galėjo turėti didesnės neigiamos įtakos nei kitoms gyventojų grupėms.

Kitos priemonės apima emocinės pagalbos linijos senjorams finansavimą, vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninio raštingumo ugdymą, intensyvesnį ir taiklesnį paslaugų teikimą savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų ir savanorių nukreipimą dirbti su vyresnio amžiaus asmenimis.

Kas dar nauja dėl subsidijų ir darbo paieškos išmokų?

  • Skelbti darbuotojams prastovas ir prašyti subsidijų iš Užimtumo tarnybos darbdaviai galės ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai. Šiuo atveju kalbama tiek apie 90 ar 70 proc. dydžio subsidijas darbo užmokesčiui, kai darbuotojui paskelbiama prastova ir mokama ne mažiau nei minimali alga už etatą, tiek apie subsidijas už vyresnius nei 60 metų darbuotojus. Taip daroma atsižvelgus į galimybę, kad pasibaigus karantinui ne visi darbdaviai pilnu pajėgumu galės suteikti darbo darbuotojams. Tai reiškia, kad subsidijų gavimo terminas išsitęsia.
  • Darbdaviai galės pasirinkti, kokias subsidijas gauti, kai įdarbinami Užimtumo tarnybos siunčiami remiami bedarbiai – neįgalieji, ilgalaikiai, jauni ar vyresnio amžiaus bedarbiai ir panašiai. Nesant karantino už tokius darbuotojus paprastai mokamos 75 proc., 60 proc. arba 50 proc. dydžio subsidijos, priklausomai nuo tikslinės grupės (tokios subsidijos egzistuoja jau seniai). O padedant išeiti iš karantino įtvirtintos kas du mėnesius mažėjančios 100-50-30 proc. subsidijos už dirbantį darbuotoją. Darbdavys galės rinktis naudingesnį variantą.
  • Laikina darbo paieškos išmoka Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams bus pradedama mokėti nepasibaigus karantinui ir galės būti mokama 6 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau kaip iki šių metų pabaigos. Be to, laikina darbo paieškos išmoka nebus mažesnė, jeigu žmogus gauna kurią nors socialinio draudimo pensiją ar išmoką, šalpos išmoką, valstybinę pensiją, rentą ir panašiai. Kitaip tariant, žmogui gaunant ligos išmoką arba valstybinę pensiją, darbo paieškos išmoka bus ne 42 eurai, o 200 eurai.
  • Laikiną darbo paieškos išmoką žmonės gaus iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai jiems baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio, kuris jį atleido iš darbo. Tas pats bus taikoma, kai asmuo kreipiasi dėl įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri priklauso, kai žmogus turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių. Tokia pataisa priimta dėl to, kad kai kuriais atvejais atleistiems iš darbo žmonėms darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.

Informacija iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2020-06-04

SUBSIDIJOS DARBDAVIAMS, KURIE PASKELBĖ PRASTOVAS

Užimtumo įstatymo pataisos nustato subsidijas darbdaviams, kurie karantino metu gavo subsidijas už prastovas dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino. Darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova ir už kuriuos įmonė gavo subsidijas, atlyginimai ir toliau gali būti subsidijuojami. Subsidijos bus mokamos šešis mėnesius, o išmokos gali siekti 2 MMA (1 214 €) per mėnesį. Subsidijos gali būti mokamos pusei į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusiųjų įmonių sąrašą patekusios įmonės darbuotojų.

Kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir darbuotojams Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbdaviams mokama UĮ 41 str. 2-1 dalyje nustatyta subsidija už prastovas.

Darbdaviai, kurie po prastovų, paskelbtų pagal DK 47 str. 1 d. 2 punktą dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino, atnaujino darbą (prastova pasibaigė, buvo atšaukta arba būtų atšaukta ekstremalioji situacija ar karantinas, arba sueitų bent vieno iš jų paskelbimo terminas), už darbuotojus, kurių prastova buvo subsidijuojama, ir toliau gaus subsidijas (UĮ 41 str. 2–4 d.).

Naujosios subsidijos būtų mokamos už darbuotojus, kurių darbdaviai per tris mėnesius pasibaigus prastovoms neatleido (neatleido daugiau kaip 50 proc. subsidijuotų darbuotojų) arba kurių darbdaviai yra įtraukti į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusiųjų nuo COVID-19, sąrašą (UĮ 25 str. 16 d.).

Darbdaviui, įtrauktam į VMI paskelbtą nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, naujoji darbo užmokesčio subsidija skiriama ir mokama už ne daugiau kaip:

1) 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų;

2) 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų (UĮ 41 str. 7 d.).

Subsidija bus mokama iki 6 mėnesių. Ji bus skaičiuojama nuo „Sodrai“ deklaruoto darbo užmokesčio – draudžiamųjų pajamų.

1–2 mėnesių subsidijos:

a) įprastu atveju – 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip MMA (607 €);

b) jeigu darbdavys įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą (tokio sąrašo dar nėra), subsidija skiriama darbdavio pasirinkimu – 70 proc. apskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip dvi MMA (1 214 €), arba 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip MMA (607 €);

c) kai su darbuotoju sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, subsidija – 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 MMA (303,50 €).

3–4 mėnesių subsidijos:

a) įprastu atveju – 50 proc. apskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip MMA (607 €);

b) jeigu darbdavys įtrauktas į veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą – 50 proc. atskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip dvi MMA (1214 €);

c) kai su darbuotoju sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, subsidija – 50 proc. apskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip 0,5 MMA (303,50 €).

5–6 mėnesių subsidijos:

a) 30 proc. apskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip MMA (607 €);

b) jeigu darbdavys įtrauktas į veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, subsidija – 30 proc. atskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip dvi MMA (1 214 €).

Subsidijos už darbuotojus, su kuriais sudarytos terminuotos arba sezoninio darbo sutartys, mokamos iki 4 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020-12-31.

Už kitus darbuotojus subsidijos mokamos iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020-12-31.

Analogiškos išmokos bus mokamos įmonėms, įdarbinusioms Užimtumo tarnybos siųstus asmenis (UĮ 41 str. 2-3 d.).

2020-05-29

PAGALBA VERSLUI IR SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS

Visa aktuali informacija apie Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Užimtumo tarnybos bei INVEGA taikomas pagalbos priemones –VIENOJE VIETOJE

Kilus klausimams, informaciją telefonu teikia specialistai:
VMI:1882 arba +370 5 260 5060; daugiau kontaktų: https://www.vmi.lt/cms/aptarnavimo-skyriai
SODRA ir Užimtumo tarnyba:1883 arba +370 5 250 0883
Subsidijos darbdaviams: https://uzt.lt/konsultantai-subsidija/
Subsidijos savarankiškai dirbantiems: https://uzt.lt/konsultacijos-sav-dirbantiems/
INVEGA:+370 5 210 0601

DARBDAVIAI GALI ATIDĖTI MOKESČIUS IR ĮMOKAS GAUTAS NUO SUBSIDIJOS DALIES IŠ UŽIMTUMO TARNYBOS

Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu, paprašę darbdaviai gali laikinai atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą nuo valstybės subsidijos, ta pačia tvarka kaip ir nuo likusios darbdavio  darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

Jeigu įmonė įtraukta į į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, atidėjimas  taikomas automatiškai be mokesčių mokėtojo prašymo.

Jei įmonė nėra įtraukta į sąrašą, tačiau patyrė sunkumų dėl COVID-19, ji  gali vienu supaprastintu prašymu, adresuotu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl analogiškų pagalbos priemonių taikymo.

2020-04-21

PRASTOVAS PRIVALOMA PRANEŠTI VALSTYBINEI DARBO INSPEKCIJAI

2020-03-08 paskelbtas DK pakeitimo įstatymas, pagal kurį reikės Valstybinei darbo inspekcijai pranešti apie visas karantino metu paskelbtas prastovas: nesvarbu ar jos bus subsidijuojamos ar nebus.
Pranešimo terminai:
1. jei prastova yra periode nuo 2020-03-16 iki 2020-04-08-apie ją būtina pranešti iki 2020 m. balandžio 14 d.
2. Jei prastova paskelbta nuo 2020-04-09, apie ją turi būti pranešta per vieną darbo dieną.

Nuoroda į Valstybinės darbo inspekcijos pranešimą

2020-04-09

Seimas antradienį galutinai pritarė pataisoms, atveriančioms kelią darbdaviams gauti 90 proc. arba 70 proc. dydžio valstybės subsidijas, kai ekstremalios situacijos ir karantino metu prireikia skelbti prastovas darbuotojams. Pataisos taip pat aiškiau apibrėžia reikalavimus savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems šiuo sudėtingu laikotarpiu bus skiriama 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį.

Subsidijos: 90 proc. arba 70 proc.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiemsmokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siekdama palengvinti darbdavių padėtį valstybė prie darbo vietų išlaikymo prisidės subsidijomis. Dėl jų darbdaviai jau gali kreiptis į Užimtumo tarnybą.

SUBSIDIJŲ DYDŽIAI:

  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Norint gauti subsidiją pirmą kartą tereikia pateikti Užimtumo tarnybai užpildytą ir pasirašytą pasiūlymą, prašymą ir dokumentų kopijas apie konkretiems darbuotojams paskelbtą prastovą. Visas dokumentų formas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje. Kreipiantis dėl subsidijos kitą mėnesį, bus prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojams išmokėtus darbo užmokesčius.

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI.Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys apie tai turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.

Darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, taip pat turės išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Šiuo atveju kalbama apie darbo vietų išlaikymą bent pusei darbuotojų, kuriems prastovos metu bus mokama subsidija, išskyrus atvejus, jei darbuotojas atleidžiamas po bandomojo laikotarpio, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba kaip tik dėl svarbių priežasčių, taip pat darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios ar darbuotojui mirus.

Jeigu po subsidijos mokėjimo pabaigos, darbdavys 3 mėn. neišsaugos 50 proc. darbo vietų darbuotojams, kuriems buvo mokėtos subsidijos, tuomet jis 12 mėn. negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

KAS NEGALI PASINAUDOTI SUBSIDIJOMIS.Valstybės subsidijomis prastovų metu negalės pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai bei juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Fiksuoto dydžio išmoka savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, gali pretenduoti į 257 eurų fiksuoto dydžio išmoką už mėnesį. Ši išmoka nebus įtraukta į draudžiamąsias pajamas ir neturės įtakos jokioms kitoms išmokoms bei galės būti gaunama kartu su kitomis socialinio draudimo išmokomos – ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokomis ar pensija.

Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino metu taip pat galės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo, jis galės būti sumokėtas per dvejus metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.

Kaip numatoma Užimtumo įstatyme, fiksuoto dydžio išmoka mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:

  • Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną (vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d.).
  • Nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, negauna darbo pajamų.
  • Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 eurus.

Jeigu ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek savarankiškų veiklų vykdo.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų.

Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Ji  paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.

Primename, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.

2020-04-08

SVARBI INFORMACIJA SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS

VMI atsižvelgdama į nustatytus ribojimus individualios veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė ekonominių veiklų sąrašą – jas vykdantiems arba vykdžiusiems iki karantino paskelbimo gyventojams bus taikomos analogiškos VMI ir „Sodros“ pagalbos priemonės, kaip ir nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms.

Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusiųindividualių veiklų su pažymasąrašą galiteparsisiųsti paspaudę čia.
Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių vykdomųįsigijus verslo liudijimąsąrašą galiteparsisiųsti paspaudę čia.
Jei gyventojas vykdo individualią veiklą pagal pažymą,kuri nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašą,tačiau taip pat susidūrė su veiklos iššūkiais dėl pandemijos, po mokesčio sumokėjimo termino jis galės pateikti supaprastintą prašymą VMI, dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo: delspinigių neskaičiavimo, naujų mokesčių neišieškojimo, arba mokestinės paskolos sutarties sudarymo be palūkanų, tas pats prašymas galios ir „Sodros“ įmokoms.
Supaprastintą prašymą galima parsisiųsti čia.

Nuoroda į VMI informaciją

Savarankiškai dirbantys asmenys (pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą ir kt.) turi kas mėnesį  Sodrai mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) šiai dienai 42,37 Eur, jei asmuo neturi darbinių santykių ir nėra PSD draudžiamas valstybės.  Valstybinio socialinio draudimo įmoką (VSD) kas mokėjo kas mėnesį, tai neprivalo mokėti, bet jei turi galimybę gali mokėti. Tie asmenys, kurie moką VSD į metus kartą deklaruodami pajamas, tai šįmet savarankiškai dirbantys gyventojai deklaruodami pajamas VSD galės sumokėti iki liepos 1 d.

2020-04-02

VMI paskelbė, kad pranešti jai apie laikinai nenaudojamus kasos aparatus ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu nereikia.

Atšaukus karantiną vėl įsigalios ankstesnis reikalavimas laisva forma informuoti VMI. Tokį pranešimą reikės nusiųsti el. paštu bet kuriai apskrities VMI, jeigu įmonė iš karto po karantino ir ekstremalios situacijos atšaukimo kasos aparato nepradės naudoti.

Nuoroda į VMI pranešimą

2020-04-01

 

VMI viršininkas įsakymu nustatė taisykles, pagal kurias supaprastinamas mokesčių atidėjimas, neskaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, nevykdomas nesumokėtų mokesčių išieškojimas. Supaprastinta tvarka taikoma karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus. Specialios sąlygos bus taikomos įmonėms, kurios įtrauktos į VMI sudarytą ir skelbiamą sąrašą, taip pat kitoms įmonėms, kurios patyrė neigiamų pasekmių ir dėl to kreipėsi į VMI.

Mokestinės paskolos sudarymas

Įmonės, įtrauktos įVMI sudarytą ir skelbiamą sąrašą „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, taip pat kitos įmonės, kurios patyrė neigiamų pasekmių ir dėl to kreipėsi į VMI, galės visą karantino laikotarpį ir du mėnesius po jo teikti prašymus VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį ar pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas.

Privalomai teikti papildomų dokumentų, kaip nurodyta VMI viršininko 2014-08-08 įsakymu Nr. VA-63 patvirtintame Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą sudarant mokestinės paskolos sutartį reikalavimų apraše, nereikės. Tačiau VMI galės pasirinktinai atlikti prašymų pagrįstumo kontrolę, t. y. galės paprašyti pateikti informaciją apie tai, kokį neigiamą poveikį įmonė patyrė.

Palūkanų mokėjimas

Sudariusios mokestinės paskolos sutartį karantino metu ar per du mėnesius jam pasibaigus įmonės nemokės palūkanų.

Įmonėms, kuruos yra įtrauktos į VMI sąrašą „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir turi anksčiau sudarytas mokestinės paskolos sutartis, karantino metu ir dar du mėnesius po jo nebus skaičiuojamos palūkanos.

Mokesčių išieškojimas

Įtrauktų į VMI sąrašą „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ įmonių nuo 2020-03-16 susidarę (deklaruoti) ir nesumokėti mokesčiai nebus išieškomi. Jos prašymų VMI neteikia.

Kitos įmonės, kurios nepateko į sąrašą, tačiau taip pat nukentėjo ir negali sumokėti nuo 2020-03-16 susidariusių mokesčių, turi pateiktiatskirą prašymą VMI.

Jeigu mokesčių mokėtojų nepriemokos susidarė iki 2020-03-15 ir priverstinis išieškojimas jau prasidėjo, kad išieškojimo veiksmai nebūtų vykdomi, visos įmonės (įtrauktos į sąrašą ir neįtrauktos) turėtų pateikti atskirą prašymą VMI.

Delspinigiai

Įmonės, kurios įtrauktos į VMI sąrašą, ir įmonės, kurios atskiru prašymu kreipėsi į VMI, nes taip pat patyrė neigiamą poveikį, nuo 2020-03-16 iki karantino pabaigos ir dar du mėnesius jam pasibaigus atleidžiamos nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo.

VMI viršininko 2020-03-26 įsakymas Nr. V-27

2020-04-01

 

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai, naujausia informacija.

1. 70 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėn.
2. 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėn..
Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 MMA

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama 1 MMA.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Siūloma nauja ataskaita VDI:
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėn.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.

KAS NAUJA TRUMPAI:

Nauji subsidijų dydžiai – 70 ir 90 %.
Skiriasi valstybės subsidijos viršutinė riba, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo mokėti daugiau ar mažiau.

Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo (VMI COVID-19 sąrašas) .

Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.

Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.

Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.

Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.

Didėja baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

PRASTOVA IR SUBSIDIJA
Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. MMA = 607 eur.

Galimi subsidijų dydžiai sudarys 70 % arba 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, antruoju atveju – ne daugiau nei 607 eurus bruto.

Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos.

Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.

Apie paskelbtą prastovą darbdavys turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti darbuotoją ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Įmonės, kuriose dirba neįgalieji ar kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgalaikiai bedarbiai, jauni darbuotojai – taip pat galės pretenduoti į valstybės subsidiją prastovos metu, kai ji paskelbiama dėl ekstremalios situacijos ar karantino.

Papildomas rėmimas darbo rinkoje, kai nėra ekstremalios situacijos ar karantino, reiškia darbuotojo darbo užmokesčio subsidijavimą.

Tačiau tokiose įmonėse subsidija darbo užmokesčiui mokama tik tuomet, kai asmuo dirba, o kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbiama prastova – tuomet įprastas subsidijos mokėjimas turėtų nutrūkti.

Dėl šios priežasties Užimtumo įstatymo pataisomis numatoma, kad per prastovą darbdavys galėtų gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti. Subsidija siektų tiek pat, kaip ir kitoms įmonėms – 70 % arba 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju subsidija negalės viršyti 910,5 eurų bruto, antruoju 607 eurų bruto, o darbuotojas negalės gauti mažiau nei minimali alga, jei sulygta visa darbo laiko norma.

Kaip ir kitais atvejais, darbdavys subsidiją gautų tik tada, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną nebus atleidęs darbuotojų savo iniciatyva be darbuotojų kaltės bei darbdavio valia ir darbuotojų prašymu nebus suteikęs ilgesnių nei viena darbo diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos darbuotojams socialinėse įmonėse
Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.

Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma, kad per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba.

Subsidijų dydžiai socialinėms įmonėms per prastovas pagal darbuotojų tikslines grupes:

1. Sunkus neįgalumo lygis, 25 % ir mažesnis darbingumas ar didelių specialiųjų poreikių lygis – 75 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
2. Vidutinis neįgalumo lygis, 30-40 % darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
3. Lengvas neįgalumo lygis, 45-55 % darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
4. Vyresnis nei 50 metų asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
5. Ilgalaikis bedarbis, kurio nedarbo laikotarpis ilgesnis nei dveji metai – 60 % darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui per prastovą turi mokėti ne mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu prastova paskelbta trumpesnį laikotarpį, subsidija apskaičiuojama proporcingai pagal jos trukmę.

Socialinė įmonė subsidija ekstremalios situacijos ar karantino metu galės pasinaudoti, jei neatleido tikslinei grupei priskiriamų darbuotojų be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia ir jei darbuotojų prašymu nesuteikė jiems ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Kai mokama subsidija prastovos atveju, nemokama įprasta subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

Paprastesnis darbuotojų nuomojimas ir įdarbinimas
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo. Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai. Tokie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jis įsigalioja pritarus Vyriausybei ir pasirašius ministrui pirmininkui

DARBUOTOJŲ NUOMA.
Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.

Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Trečiadienį priimtu nutarimu Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:

Darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota.
Ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat – prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.

Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.

PAREIGYBĖS, DĖL KURIŲ RENGIAMAS KONKURSAS. Vyriausybės nutarimu nustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Dažniausiai tai – įstaigų vadovai, pavaduotojai, struktūrinio padalinio vadovai bei konkretūs darbuotojai, kurių pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (finansininkai, buhalteriai, personalo administratoriai, vidaus auditoriai, teisininkai ir panašiai).

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai paskelbta ekstremali padėtis ar karantinas ir darbdaviai negali vykdyti konkurso reikiamai pareigybei, jie gali be konkurso į pareigas priimti darbuotoją terminuotam laikotarpiui – kol pasibaigs ekstremali padėtis ar karantinas.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, terminuota darbo sutartis su darbuotoju turės būti nutraukta.

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija
Kai neįgalus asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, jam mokama profesinės reabilitacijos išmoka. Ji negali būti mažesnė kaip 362 eurai, jeigu profesinė reabilitacija prasidėjo 2020 metais (2019 metais – 329 eurai).

Išmoka šiuo metu mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis siūloma, kad į šį 180 dienų laikotarpį nebūtų įskaičiuojamas

Vyriausybės paskelbtas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis, kai sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, o išmoka būtų mokama ir sustabdžius programą dėl ekstremalios padėties ar karantino.

 

Nuoroda į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškinimas naujas dėl subsidijos gavimo

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija nuotrauka.
2020-03-25
KEIČIASI INFORMACIJA SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS DĖL IŠMOKOS GAVIMO IŠ UŽIMTUMO TARNYBOS, TURI ATITIKTI ŠIUOS REIKALAVIMUS, KAD GAUTUMĖTE 257 EUR IŠMOKĄ:
1. neturi būti pradelstos skolos VMI arba Sodrai
2. vienam asmeniui – viena išmoka, nors turi kelias veiklas
3. Išmokas gaus ir tie, kurie Sodrai mokesčių nemokėjo, nes papuldavo į išimtis
4. negali būti dirbantys pagal darbo sutartį
5. individualią veiklą vykdė iki 2020-03-15 imtinai
6. savarankišką veiklą vykdė mažiausiai 3 mėn per pastaruosius metus
7. įmonė nėra likviduojama arba bankrutuojanti
8. išmoką gaus per 3 dienas po prašymo pateikimo
2020-03-25
Nuotoliniu būdu teikiame konsultacijas:
el.p. finansai@jurbarkas.info
Tel. Nr. +370 693 86888
Taip pat konsultuotis galite:
Mokesčių klausimais skambinti trumpuoju Nr. 1882
Sodros ir Užimtumo klausimais skambinti trumpuoju Nr. 1883
UŽIMTUMO TARNYBA RUOŠIA TVARKĄ, DĖL SUBSIDIJOS AR IŠMOKOS GAVIMO, KAI BUS PARUOŠTA TVARKA MES INFORMUOSIME.

Į UŽIMTUMO TARNYBĄ BUS GALIMA KREIPTIS DĖL SUBSIDIJOS AR IŠMOKOS GAVIMO NUO 2020 M. BALANDŽIO 5 D.

MOKESČIŲ ATIDĖJIMAS IR IŠDĖSTYMAS
VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kurie nuo kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos, yra automatiškai,be jokio prašymo:
  • atleidžiami nuo delspinigių
  • nevykdomas jų mokesčių išieškojimas
Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius.
Sąrašą galite pasisiųsti paspaudę čia arba peržiūrėti jį internete  čia.
Įtrauktiems į sąrašą mokesčių mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.
Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą. Minėtą formą galima pateikti per Mano VMI, atsiųsti e. paštuvmi@vmi.ltarba klasikiniu paštu.
Supaprastinta prašymo forma (parsisiųsti). Kreiptis dėl kelių pagalbos priemonių galima vienu prašymu, atskirų prašymų teikti nereikia.
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.
DĖL AVANSINIO PELNO MOKESČIO
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.
Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.
VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo  ir sumokėjimo terminą iki kovo 30 d.
Įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais, pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją turės daugiau laiko. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.
SKUBOS TVARKA PRIIMTI TEISĖS AKTAI:

2020-03-17 priimti svarbiausi teisės aktų pakeitimai dėl išmokų darbdaviams, išmokų savarankiškai veiklą vykdantiems, dėl prastovų paskelbimo, dėl uždraustų veiklų, dėl ligos ir slaugos išmokų karantino metu.
Šie teisės aktai yra startiniai teisės aktai, kurie be papildomų teisės aktų nepradės veikti. Papildomuose teisės aktuose bus detalės, kaip viskas veiks ir kaip reikės teikti duomenis.
Žemiau pateikiame 5 blokus pakeitimų, kurio kiekvieno pabaigoje yra nuoroda į tikrą šaltinį.

I BLOKAS
I. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam įstatymas, pagal kurį nustatyta, kad iš garantijų fondo bus skiriamas finansavimas:
1. savarankiškai dirbantiems asmenims
2. subsidija darbo užmokesčiui
Numatomas papildomas fondo finansavimas iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų. Tačiau nėra pasakyta ar savarankiškai dirbančiųjų išmokos bus finansuojamos tik iš papildomai pervestų lėšų ir nebus finansavimo iš darbdavių sumokėtų įmokų į garantinį fondą nuo darbuotojų darbo užmokesčio.

NUORODA Į TEISĖS AKTĄ

II BLOKAS
II. Pakeistas užimtumo įstatymas
II.1. Pagal kurį nustatyta kada savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti 257 eur/mėn išmokas dėl prarastų pajamų, jei jis atitinka tris sąlygas:
1. Iki kreipimosi vykdė savarankišką veiklą
2. Yra sumokėjęs VSD ir PSD mokesčius bent už tris paskutinius mėnesius
3. Nuo 2019-03-15 iki 2020-03-14 neturėjo darbinių santykių (dėl šito sakinio dvejojame, įstatyme yra labai neaiškiai parašyta apie terminą kada negalima turėti darbo santykių)
Manome, kad jokios išmokos negaus savarankiškai dirbantys asmenys, jei jų veikla nėra apribota.
Manome, kad bus aiškiau, kai bus paskelbti papildomi teisės aktai.
II.2. Numatytos 60%-90% išmokos nuo MMA (607eur)/mėn iš garantinio fondo darbdaviui darbuotojų esančių prastovoje darbo užmokesčiui kompensuoti, jei įvykdytos abi sąlygos:
1. darbdavys paskelbė prastovą darbuotojams pagal DK 47 str. 1d. 2p., kuris yra „LRV paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo“.
2. Darbdavys išsaugo darbo vietą ne mažiau nei 3 mėnesius
Įstatyme pasakyta, kad dar bus paskelbtas LRV nutarimas, kuriame bus pasakyta kada taikomas 60% , o kada 90% finansavimas. SADM svetainėje paskelbtos gairės, pagal kurias:
60% finansavimo gali tikėtis tik tie verslai, kurių veikla nebuvo uždrausta/ribojama.
90% finansavimas būtų suteikiamas verslui, kurio veiklai nustatyti apribojimai. Paskutinė visų LRV nutarimų dėl veiklų ribojimo yra čia:

NUTARIMAS DĖL KARANTINO PASKELBIMO

II.3. numatytos kitos subsidijos ir išmokos, daugiau skaityti įstatymo pakeitime

ĮSTATYMAS DĖL UŽIMTUMO TARNYBOS AKTUALIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

II BLOKAS
III. Pakeistas darbo kodekso 47 str. ir 49 str., kurie taikomi atgaline data nuo 2020-03-16 ir jie yra tokie:
47 straipsnis. Prastova
1. Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.
3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;
3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.“

49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva
1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
2. Darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
3. Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
4. Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.
5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.
6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.
7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

NUTARIMAS KADA TAIKOMA IZOLIACIJA

ĮSTATYMAS DĖL LR DARBO KODEKSO 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IV BLOKAS
IV. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį numatyta:
1. 25% padidinti ligos išmokas medikams, jei jie susirgo ir atitinka visas 4 sąlygas:
a. medikas vykdė profesinės veiklos funkcijas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu
b. medikas turėjo neišvengiamą kontaktą su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu
c. medikas susirgo liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija arba karantinas
d. visų viršuje išvardintų aplinkybių dokumentinius įrodymus darbdavys (jo buhalteris) turės pateikti Sodrai.
Sodra artimiausiu metu turėtų parengti paaiškinimus ir tvarkas dėl dokumentų pateikimo. Jei buhalteris nepajėgs pateikti teisingai dokumentų Sodrai, medikas negaus didesnės ligos išmokos iš Sodros. Padidinta (77,58%) ligos išmoka mokama atgaline data, jei susirgimas jau buvo užregistruotas iki 2020-03-16.
2. Atsiradus būtinybei prižiūrėti ikimokyklinuką arba darželinuką ar neįgalų iki 21m. asmenį, ligos išmoka mokama tėvams arba seneliams, jei tėvams nėra paskelbta prastova pagal DK 47 str. 1d. 2p. ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, yra mokama vaiko priežiūros 65,94% darbo užmokesčio išmoka iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos.
3. Jeigu stabdoma socialinių paslaugų įstaigos veikla, neįgalų asmenį arba pensijinio amžiaus asmenį prižiūrinčiajam yra mokama 65,94% darbo užmokesčio išmoka iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMAS IR PAKEITIMAS

V BLOKAS
V. Pakeistas mokesčių administravimo įstatymas, pagal kurį numatyta galimybė prašyti GPM mokesčio atidėjimo, kai šį mokestį turi sumokėti įmonė ir jinai jį jau yra išskaičiavusi iš asmeniui išmokėtos sumos.
Kitų mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo delspinigių dar nėra užregistruota.